Ginčai Seime

Užtvenkus Nemuną ir suformavus Kauno marias, buvo negrįžtamai pažeista ekosistema. Nutrūko žuvų migracijos keliai, nes Kauno HE tapo neįveikiama kliūtimi. Aplinkosaugininkai siekia bent iš dalies atkurti tai, kas buvo sunaikinta. Tam reikia įrengti žuvitakį, tačiau jau atsirado oponentų.

Šį mėnesį Seime buvo pateiktas siūlymas, kad Kauno HE užtvankoje iki 2030-ųjų metų būtų įrengtas žuvitakis.

„Gražiais pažadais programoje patikėjusiems rinkėjams valdantieji serviruoja špygą! Seime buvo atmestas mano siūlymas iki 2030 m. įrengti žuvitakį Kauno hidroelektrinės užtvankoje. Valdantieji, kurių programoje mirgėjo siekis griauti užtvankas, drausti verslinę žvejybą, dabar neranda valios net elementaraus žuvitakio įrengimui“, – piktinosi Seimo narys Linas Jonauskas.

Jis pastebėjo, kad Kauno HE – vienas liūdniausių pavyzdžių Lietuvoje, ji parodo, kokią žalą ekosistemai daro užtvankos, kuriose nėra  žuvitakio.

„Beveik 25 m aukščio užtvanka atkirto apie 60 proc. Lietuvoje buvusių žuvų (lašišų, šlakių, žiobrių) nerštaviečių. Taip buvo visiškai panaikintas iš Kuršių marių į Nemuno aukštupį ir jo intakuose migruojančių žuvų kelias. Gamtininkų teigimu, iki Nemuno užtvenkimo Kauno hidroelektrinės tvenkinyje buvo sugaunama 33 rūšių žuvų, o jį užtvenkus žuvų rūšių sumažėjo iki 24, o tokios migruojančios žuvys, kaip lašišos, šlakiai, visai išnyko“, – padarytą žalą vardijo L.Jonauskas.

Svarba: dėl Kauno mariose pastatytos elektrinės žuvys negali laisvai pasiekti nerštaviečių. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Politikas nesitikėjo greitų pokyčių. Įrengus žuvitakį prireiktų ne vieno dešimtmečio, kol atsikurtų prarasti migracijos keliai. Tikėtina, kad kai kurios žuvys taip niekada ir nebeplauks neršti į Nemuno aukštupį.

„Atkūrus žuvitakį, per 30–40 metų pavyktų bent iš dalies atkurti padarytą žalą. Galėjome pradėti taisyti skaudžią ir daug aplinkai kainavusią klaidą, bet valdantiesiems į ekologiją, matau, nusispjauti“, – apmaudo neslėpė politikas.

„Labiausiai tam priešinosi iš valstiečio liberalu tapęs Viktoras Pranckietis. Jam ir galite padėkoti už sužlugdytą galimybę pradėti svarstyti žuvitakio įrengimą Kauno HE užtvankoje“, – akmenį į kolegos daržą metė L.Jonauskas.

„Kauno dienai“  V.Pranckietis tikino, kad nėra nusistatęs prieš tokį įrenginį, tačiau kolegos siūlymas esą nebuvo tikslus, o ir kalbėta apie visas užtvankas, neišskiriant Kauno HE.

„L.Jonausko pasiūlyme skambėjo, kad užtvankos naudotojas turi įrengti žuvitakį. Aš sakiau, kad tai nėra tinkama, kadangi joks naudotojas to neįrengs. Tai turi daryti savininkas – savivaldybė, ministerija ar dar kas nors. Be to, buvo kalbama ne apie konkrečias užtvankas, o apie jų visumą, todėl mes ir atmetėme.

Kauno HE – jau daugiau nei 60 metų. Dabar norėta per dešimt metų išspręsti problemą, tačiau neskiriant tam pinigų. Tai neteisinga. Gamtosauginiai klausimai turi būti sprendžiami iš visuomenės pinigų, o ne numetant naštą kažkam konkrečiam, nes, jei nėra numatyta pinigų, toks sprendimas liks neįgyvendintas. Tai populistinis siūlymas“, – atkirto V.Pranckietis.

Ministerijos siūlymai

Aplinkos ministerijos (AM) atstovai dienraščiui nurodė, kad šiuo metu kaip tik derina Vandens įstatymo ir jo priedo pakeitimo projektą, kurį artimiausiu metu ketinama teikti Vyriausybei.

Pasak specialistų, keičiamos nuostatos, susijusios su upių ir ežerų reguliavimu ir dirbtinių kliūčių pašalinimu iš vandens telkinių, jeigu jos neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei.

„Dirbtinių kliūčių šalinimas turėtų apimti visų žmogaus sukurtų objektų – užtvankų, jų liekanų, slenksčių ar kt. – pašalinimą iš paviršinių vandens telkinių, įvertinus tai, ar šie objektai neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojami laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai, neteikia socialinės naudos visuomenei, jų rekonstrukcija nėra ekonomiškai naudinga. Projekte numatyta, kad 7 straipsnio nuostatos turėtų įsigalioti nuo 2024 m. sausio 1 d.“, – dėstoma AM atsiųstame komentare.

Keičiamos įstatymo straipsnio nuostatos, susijusios su įpareigojimu hidrotechnikos statinių (užtvankų) savininkams ar naudotojams įrengti žuvų pralaidas pagal įstatyme išdėstytus kriterijus, kuriuos nustatė mokslininkai ir ekspertai.

Siūloma žuvitakius įrengti, jei užtvanka yra upėje, kuri įrašyta į Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą arba kuri priskiriama lašišiniams vandens telkiniams. Taip pat norima žuvitakius įrengti ten, kur yra neįveikiamos kliūtys žuvų migracijos kelyje.

„8 straipsnio nuostatos turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. Išimčių dėl žuvų pralaidų įrengimo pagal projekto nuostatas nenumatyta, jas būtų privalu įrengti visose upėse, jei jos atitiktų Įstatyme nustatytus kriterijus dėl žuvų pralaidų įrengimo“, – nurodė AM atstovai.

Tiesa, dar iki priimant įstatymo pataisas, turi būti parengtas projektas, kuriame bus detalizuojami užtvankų tvenkinių ir patvenktų ežerų žuvų apsaugos ir jų migracijos užtikrinimo reikalavimai, žuvų pralaidų efektyvumo tyrimų atlikimo ir vertinimo tvarka, nurodoma, kokio dydžio žuvitakis turi būti įrengtas konkrečioje upės atkarpoje. Šios nuostatos apimtų ne tik Nemuno ir Kauno HE užtvanką, bet ir kitose šalies upėse esančias kliūtis žuvims.

„Seimo narių sprendimo nevertiname niekaip, tačiau tai yra puiki proga atsižvelgti į išsakytas nuomones rengiant Vandens įstatymo pakeitimo projektą, kadangi jame taip pat planuojamos nuostatos dėl užtvankų ir žuvų migracijos kelių atlaisvinimo“, – komentavo AM atstovai.

Ar žuvys sugrįš?

„Kauno diena“ pasiteiravo, ar buvo atlikti tyrimai, kurie parodytų, ar Kauno HE užtvankoje įrengus žuvitakį, žuvys sugrįš neršti į Nemuno aukštupį, o gal jos visiškai pamiršo senuosius migracijos kelius.

Paaiškėjo, kad tyrimo, kurio tikslas būtų įvertinti žuvitakio per Kauno HE užtvanką galimybes, nebuvo atlikta.

„Yra atliktas tyrimas, kuris parodė, kad neršti migruojančių ungurių Kauno HE turbinose žūva 24 proc. Buvo planuojama užsakyti žuvitakio per Kauno HE užtvanką galimybių studiją, kurioje būtų atlikta išsami tokio projekto analizė gamtosauginiu, ekonominiu ir kitais aspektais, pateiktos galimos žuvitakių alternatyvos, išlaidų ir naudos analizė. Tačiau dėl didelės tokios studijos kainos lėšų šiam darbui iki šiol neskirta“, – teigė AM atstovai.

Manoma, kad pirmosios lašišos pradėtų grįžti į nerštavietes po 4–5 metų išleidusios jauniklius į Nemuno aukštupio upes.

Specialistai aiškino, kad žuvų reproduktorių perkėlimas aukščiau užtvankos nebūtinai užtikrintų išteklių atkūrimą. Didesnė problema esą yra užtikrinti, kad lašišų, šlakių ar kitų migruojančių žuvų jaunikliai galėtų iškeliauti į jūrą, nes migruodamos žuvys orientuojasi į srovę.

„Kauno mariose srovė nedidelė. Be to, Kruonio HAE, keldama vandenį į aukštutinį baseiną, sudaro dirbtinę srovę, kuri gali klaidinti migruojančias žuvis. Tikėtina, kad didelę dalį ieškančių kelio išplaukti iš Kauno marių lašišinių žuvų jauniklių sunaikintų plėšriosios žuvys: sterkai, šamai, lydekos. Vien tam, kad būtų galima įvertinti, kokia dalis žuvų jauniklių galėtų sėkmingai pasiekti Nemuną žemiau Kauno HE, preliminariai reikėtų apie 140 tūkst. eurų. Įranga šiam darbui – akustiniai žymekliai, imtuvai ir kt. kainuotų apie 120 tūkst. eurų“, – kiek kainuotų tyrimas, galėsiantis atsakyti į klausimą, ar žuvys iš aukštupio pro Kauno HE, grįžtų iki jūros, komentavo aplinkosaugininkai.

Ministerijos atstovai pažymėjo, kad buveinės ir nerštavietės lašišinėms ir kitoms migruojančios žuvims, kurios buvo Kauno marių teritorijoje, yra prarastos negrįžtamai. Pastačius žuvitakį, užtikrinantį efektyvią priešsrovinę reproduktorių migraciją ir pasrovinę jauniklių migraciją, būtų galima atkurti šių žuvų populiacijas Merkyje ir kitose Nemuno aukštupio upėse iki Gardino HE užtvankos.

„Manoma, kad pirmosios lašišos pradėtų grįžti į nerštavietes po 4–5 metų išleidus jauniklius į Nemuno aukštupio upes. Per kiek laiko galėtų būti atkurta šių žuvų populiaciją, priklausytų nuo dirbtinai išveistų lašišų, šlakių jauniklių kiekio, žuvitakio efektyvumo ir kitų faktorių“, – teigė AM atstovai.

Kiek galėtų kainuoti žuvitakio įrengimas Kauno HE užtvankoje, kol kas nėra žinoma. Visos investicijos priklausys nuo galimybių studijos ataskaitoje pateiktų techninių variantų.

„Žinoma, kad investicijos būtų didžiulės bet kuriuo atveju, bet veiksmingos žuvų pralaidos atnešama nauda yra neįkainojama, nes migruojančios žuvų rūšys po beveik 70 metų pertraukos galėtų pasiekti pusę šalies upių“, – kodėl reikalingas žuvitakis, pažymėjo aplinkosaugininkai.

Šliuzo likimas neaiškus

Dienraštis primena, kad pernai memorandumą dėl šliuzo ir žuvitakio įrengimo Kauno mariose pasirašė simboliniame renginyje Kauno miesto savivaldybės, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų ir Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai. Susisiekimo ministerijos paklausėme, kokia dabar yra šliuzo įrengimo klausimo svarstymo stadija. Gal jis, kaip ir žuvitakis, kol kas nustumtas į paraštes?

Pasižadėjimas: prieš metus įvairios institucijos pasirašė memorandumą dėl šliuzo ir žuvitakio įrengimo Kauno HE. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Šiuo metu yra formuojama darbo grupė dėl laivybos šliuzo per Kauno hidroelektrinę įrengimo. Šioje darbo grupėje dalyvaus atstovai iš Susisiekimo, Aplinkos, Energetikos, Finansų ministerijų, taip pat iš Vidaus vandens kelių direkcijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, „Lietuvos geležinkelių“, „Ignitis“ ir Kauno miesto savivaldybės, numatoma spręsti klausimus, susijusius su teritorijų planavimu, objekto projektavimu ir statyba, statytojo teisių suteikimu, poveikio aplinkai vertinimu, projekto finansavimu ir kt.“, – komentavo Susisiekimo ministerijos atstovai.