Gaivinama istorija

Nors Kaunas gali pasigirti ypač turtingais art deco stiliaus pastatais, kurie net įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, tačiau ne visus perlus pavyko išsaugoti iki šių dienų. Kai kurie jų buvo užstatyti kitais pastatais, kiti neatlaikė konkurencijos, todėl išnyko iš Kauno žemėlapio.

Tačiau dabar galima pamatyti dalelę išnykusio Kauno, mat menininkai sukūrė keletą mažų maketų, kaip atrodė art deco stiliaus pastatai.

„Taip pasakojama Kauno miesto istorija ir įamžinami išnykę art deco stiliaus pastatai. Kol kas sukurtos keturių pastatų: Kauno centrinės elektrinės, Jono Vailokaičio namo, Felikso Vizbaro vilos ir vadinamojo Žydų banko skulptūrinės kompozicijos. Būtent juos pasirinko pats autorius“, – komentavo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Šiuo metu mieste yra trys tokie maketai: Laisvės alėjoje priešais Tado Ivanausko zoologijos muziejų ir greta Kauko laiptų. Dar vienas netrukus turėtų atsirasti Vienybės aikštėje.

Naujų Kauno akcentų postamentas pagamintas iš šviesaus granito masyvo, derančio prie miesto centre dominuojančio atspalvio, o skulptūros – iš bronzos ir žalvario lydinio, tamsiai patinuotos.

Šių darbų autorius skulptorius Rimantas Okulič-Kazarinas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Duoklė Kauno architektui

Leidinys „Kaunas pilnas kultūros“ priminė, kad nemažai art deco stiliaus pastatų anuomet neapsiėjo be architekto F. Vizbaro rankų. Žaliakalnyje buvo ir Vizbaro pilaitė, kuri, atgavus nepriklausomybę, ilgus metus nyko, kol galiausiai ją pakeitė nauji gyvenamieji namai.

„Kauno centrinio pašto, „Pažangos“ rūmų ir daugybės kitų Pirmosios Respublikos laikinojoje sostinėje iškilusių ir šiandien paveldo miesto tinklą sudarančių pastatų autorius F. Vizbaras nebuvo batsiuvys be batų.

Architektas sau susiprojektavo ekstravagantišką pilaitę, kuri, nestokojanti romantikos, istorizmo ir tautinio stiliaus akcentų, kaip teigė architektūrologas Vaidas Petrulis, tapo savotiška Kauno architektūros karūna“, – apie Kauko laiptų pašonėje buvusį pastatą rašė „Kaunas pilnas kultūros“.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pilaitės gyvavimo tarpsniai

Po architekto mirties pilaitėje veikė bendrabutis, o sovietai pastatą nacionalizavo ir įrengė komunalinius butus.

1981 m. pagal Algimanto Antano Sprindžio projektą pilaitė buvo rekonstruota į „Kauko“ restoraną, kuris labiausiai ir įsiminė tuomet jaunai buvusiai kauniečių kartai. Restoranas neatlaikė išbandymo XX a. ir ilgą laiką stovėjo apleistas, ne taip seniai nugriautas, o dabar jo vietoje – nauji gyvenamieji pastatai.

Tad „Vizbaro pilaitės“ architektūrinį grožį dabar galima pamatyti tik naujai pastatytame mažame makete. Jį galima rasti kiek palypėjus Kauko laiptais.