Veikiausiai ne vienas mūsų esame susidūrę su žmonėmis, kalbėjusiais apie savižudybę arba grasinusiais nusižudyti. Specialistai žino – nevalia ignoruoti nei vieno iš šių ženklų. O kaip jūs reaguotumėte sužinoję apie artimojo planus prieš save pakelti ranką? Ragintumėte kreiptis į psichologus? Pastarųjų vaidmenį atliktumėte patys? Ar tiesiog užsimerktumėte?

„Lietuvoje ši tema vis dar yra tabu ir stigma. Apie savižudybes vengiama kalbėti“, – Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Lina Pranckevičiūtė kvietė drauge minėti Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną. Išsilaisvinti nuo baimių kalbėti apie savižudybes ir ieškoti pagalbos.

Nuo rugsėjo vidurio iki pat spalio 10-osios mieste, anot specialistės, vyks įvairūs savižudybių prevencijai skirti renginiai. Antradienio vidudienį, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios pašonėje, jų pradžią skelbė beveidžiai persirengėliai. Prasilenkdami su Laisvės alėjos praeiviais, juodus siluetus įkūnijantys statistai priminė ne tik visus išėjusius, bet ir tuos, kurie kiekvieną dieną yra tarp mūsų, apimti nevilties ir kamuojami minčių apie pasitraukimą iš gyvenimo. Tuo metu Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai miestiečiams dalijo lankstinukus su gyvybiškai svarbia informacija, pasakojo, kaip atpažinti savižudybės grėsmes.

„Esu susidūrusi su šia problema – brolis du kartus bandė pasitraukti iš gyvenimo, bet žmona laiku jį aptiko“, – šnektelėjusi su biuro specialistais, pusamžė kaunietė lankstinuką bruko į kišenę.

Lietuvoje ši tema vis dar yra tabu ir stigma. Apie savižudybes vengiama kalbėti.

Vylėsi, kad trečiojo karto nebus, tačiau kontaktais žadėjo pasidalinti su broliu ir jo šeima.

Tiesa, ne visi tikėjo popierėlių nauda – paėję vos kelis šimtus metrų metė juos į šiukšlių dėžę.

„Buvo ir tokių, kurie griežtai atsisakė imti. Matyt, dėl skaudžių išgyvenimų“, – Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė džiaugėsi, kad didžioji dauguma stabtelėjusių reiškė didelį susidomėjimą.

Gauta informacija žadėjo pasidalinti su kuo platesniu žmonių ratu ir bent taip prisidėti prie savižudybių skaičiaus mažinimo mieste.

„Persirengėliai ir praėjusiais metais vaikščiojo po miesto centrą. Šiemet jie grįžo, bet su kur kas mažesniu skaičiumi“, – L.Pranckevičiūtės teigimu, per pastaruosius kelis metus savižudybių Kaune sumažėjo. 2017-aisiais savo noru iš gyvenimo pasitraukė 71 žmogus, 2018 m. – 52.

„Statistika kur kas džiugesnė, tačiau aš noriu priminti, kad Kaunui net ir viena savižudybė yra per daug“, – meilę gyvenimui skiepijo specialistė.

Rugsėjo 10-oji – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena:

– Pasaulyje kas 40 s nusižudo po vieną žmogų. Kas prieš save ranką pakelia beveik 800 tūkst. žmonių – tai daugiau, nei žūsta karuose, būna nužudomi arba miršta nuo krūties vėžio.

– Remiantis paskutiniais turimais 2016 metų duomenimis, 100 tūkstančių pasaulio gyventojų teko 10,5 savižudybės.

– Bendras savižudybių rodiklis nuo 2010 iki 2016 metų pasaulyje sumažėjo 10 proc. Vakariniame Ramiojo vandenyno regione jis sumažėjo beveik 20 procentų, o Pietryčių Azijos regione – tik 4,2 procento.

– Bendras savižudybių skaičiaus mažėjimas yra siejamas su savižudybės prevencijos priemonėmis, kurias pradėjo taikyti 38 šalys.

– Daugiausia savižudybių registruojama šalyse, kur gyventojai turi mažas arba vidutines pajamas, tačiau 100 tūkst. gyventojų tenkantis savižudybių skaičius yra didesnis turtingesnėse šalyse, skelbiama PSO ataskaitoje.

– Antrą vietą po Gajanos pagal savižudybių skaičių užima Rusija, kur 100 tūkst. gyventojų tenka 26,5 savižudybės.

– Taip pat gana aukštai sąraše yra Lietuva, Lesotas, Uganda, Šri Lanka, Pietų Korėja, Indija, Japonija ir JAV.

– Beveik visose šalyse vyrai yra labiau linkę į savižudybes nei moterys. Ypač pažeidžiami yra jauni žmonės: beveik pusė, atimančių sau gyvybę, yra jaunesni nei 45 metų asmenys. 15–29 metų amžiaus žmonių grupėje savižudybė yra antra dažniausia mirties priežastis po susižalojimo eismo įvykiuose.