Penktoji istorija iš rašinių ciklo „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“ – apie didį menininką, vieną garsiausių operos solistų Kiprą Petrauską.

Labiausiai anuo metu Laikinajai sostinei ir visai šaliai nusipelniusių žmonių rinkimus inicijuoja seniausias Kauno bravoras, gaminantis populiariausią tarpukario alų „Volfas Engelman“. Projekto partneriai – dienraštis „Kauno diena“, Kauno apskrities viešoji biblioteka, VDU istorikai.

Auksinio balso savininkas

Visą savo gyvenimą jis pašventė muzikai ir gyveno vien muzika. Buvo vienas pirmųjų lietuvių, stovėjęs prabanga tviskančioje garsiojo Milano teatro „La Scala“ scenoje, bet labiausiai vertino ir didžiavosi tėvų dainuotomis liaudies dainomis. Pasak amžininkų, pasirodyti tame pačiame spektaklyje kartu su Kipru Petrausku reiškė pelnyti šlovę. Juk šis žmogus buvo žinomas visame pasaulyje!

Meilė muzikai - genuose

Pirmasis būsimosios žvaigždės muzikos mokytojas buvo jo paties tėvas, bet nepagydoma meilės muzikai bacila K.Petrauskas greičiausiai užsikrėtė visai ne nuo jo, o nuo savo vyresniojo brolio Miko, garsaus lietuvių dirigento ir kompozitoriaus. Šis jaunėlį išmokė skambinti fortepijonu, groti smuiku, vargonais, lavino balsą. Sulaukęs devynerių K.Petrauskas jau grojo vyresniojo brolio suorganizuotame orkestre, vėliau ir pats vadovavo nedideliam orkestrėliui. Būdamas vos penkiolikos jis jau buvo tiek visko išmokęs, kad, reikalui esant, galėjo bet kada pakeisti Miką. Beje, 1906 m. lapkričio 6 dieną Vilniuje įvykusioje pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ premjeroje – pastarąją sukūrė Mikas – K.Petrauskas atliko nedidelį vaidmenį. Teatro kritikų manymu, būtent ši opera išvedė K.Petrauską į operos solisto kelią.

Operos vaidykla

Pirmojo viešo pripažinimo K.Petrauskas sulaukė 1907-1908 m., mokydamasis Sankt Peterburgo konservatorijoje, profesoriaus Stanislavo Gabelio dainavimo klasėje – čia jis pasirodė studentų muzikiniuose spektakliuose. Operinio dainavimo ir tinkamo elgesio scenoje K.Petrauską mokė žymiausi to meto rusų operos meistrai – dirigentai, dainininkai, scenografai bei režisieriai. Ypač nuoširdi kūrybinė draugystė jį siejo su genialiuoju Fiodoru Šaliapinu.

Į Lietuvą po mokslų ir darbo užsienyje K.Petrauskas grįžo 1920 metais, apsigyveno Kaune. Čia įkūrė lietuvių operos teatrą, tais laikais vadintą operos vaidykla. Garsusis tenoras tapo ne tik pirmosios Operos tarybos nariu, bet ir pirmuoju, neužmirštamuoju lietuvių Alfredo operoje „Traviata“. Po šio pirmojo operos vaidyklos spektaklio Kipras Petrauskas vėliau yra kalbėjęs, jog pastarasis „nors ir labai kukliai apipavidalintas, dainavimu ir vaidyba toli prašoko vidurkį ir nebūtų padaręs gėdos nė vienam ilgametį patyrimą turinčiam teatrui“.

Šachmatai, žūklė ir medžioklė

Anot pažinojusiųjų K.Petrauską, tenoro balsas veikdavo tarsi užburtas stiprus gėrimas, nustelbdavo viską aplink. Kiekvienas dainininkas bei aktorius galėjo pavydėti jo stoto, tobulo sceninio judesio, ir neabejotina, kad tokių pavyduolių kartas nuo karto tikrai atsirasdavo.

Įdomus faktas iš praeities – tarpukariu Kaune sklido kalbos, jog primadonos operos solisto glėbyje tikrąja ta žodžio prasme nualpdavusios - tiek K.Petrauskas turėjęs „šarmo“ ir žavesio. O dainuoti kartu su juo reiškė pelnyti šlovę.

Iškilusis menininkas laisvalaikiu buvo aistringas sporto mylėtojas. Dalyvavo steigiant Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą, automobilių sporto klubą, aeroklubą. Ypač mėgo žaisti šachmatais, biliardą, buvo žūklės ir medžioklės mėgėjas. Pavyzdžiui, šaudymo iš medžioklinio šautuvo į molinius balandžius asmeninėse ir komandinėse (1931 m.) bei komandinėse (1939 m.) varžybose tapo Lietuvos čempionu.

Mieli „Kauno dienos“ skaitytojai, jus taip pat raginame siūlyti, jūsų manymu, iškiliausius tarpukario kauniečius. Savo siūlymus (vardas, pavardė, trumpa biografija, kuo nusipelnė Kaunui) siųskite į redakciją e. paštu redakcija@kaunodiena.lt arba adresu Kęstučio g. 86, Kaunas. Ant voko  užrašykite: Projektui „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“. Iš jūsų pasiūlytų kandidatūrų bus atrinktos dvi ir taip pat aprašytos „Kauno dienos“ šeštadienio numeriuose. Kitą šeštadienį „Kauno dienoje“ skaitykite istoriją apie Steponą Darių.