Įrengė bunkerį žydams

"Tuomet, kai pas mus buvo slapstomi žydai, buvau tik pradinukė. Iš tų dienų nedaug ką prisimenu. Nebent tai, kad kelios žydaitės pas mus vakarais ateidavo virti tokių mažų baronkyčių, gamintis vakarienę iš mano tėvų parinktų produktų, o dieną mano vyresnis brolis ganydavo su kažkokiu žyduku dvi mūsų karves. Žinojau, kad už mūsų Veleniškių kaimo sodybos Jurbarko rajone, pačioje pamiškėje, mano tėtis Juozas Stasiūnaitis drauge su kaimynu iš Drebulynės kaimo Antanu Pikčiūnu įrengė bunkerį su medinėmis sienomis, gultais, staleliu", – pasakojo A. Stasiūnaitytė-Kvietkauskienė.

Kaunietė prisiminė, kad ant smėliu užpilto bunkerio buvo pasodintos eglaitės. Įėjimą į bunkerį taip pat slėpė sumaniai įtaisyta eglutė

"Tėtis ar mama pasislėpusiems žydams rytais nešdavo pusryčius – pamelžtų karvių pieno, mamos iškeptos duonos, lašinių", – prisiminimų nuotrupomis apie gelbėtų žydų gyvenimą tarp Pikčiūnų ir Stasiūnaičių sodybų dalijosi A. Kvietkauskienė.

Ūkininkai nusprendė padėti

Kaip rašoma šį rugsėjį Prezidentūros išleistame Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimo ceremonijai skirtame buklete "Gyvenimą dovanojusios širdys..." pirmieji žydai Stasiūnaičių kaimynystėje gyvenusio A.Pikčiūno sodyboje pasirodė 1943 m.

Tai buvo šakiškis Icikas Filcas (Filtz), Kauno kailininko duktė Rachelė Drukmanaitė – vėliau ji tapo Filtz – ir 21-erių metų Kauno mokytojo dukra Chaviva Meriašaitė (vėliau Liberman).

Šie žydai, padedant Petronei Butkienei, buvo pabėgę iš Kauno geto. Iš pradžių jie slapstėsi įvairiose sodybose, bet pagaliau visi apsistojo saugioje, miškais apaugusioje Julijos ir Antano Pikčiūnų Drebulynės kaimo sodyboje. Kadangi šalia gyveno turtingesnio ūkininko Juozo Stasiūnaičio šeima, ši padėdavo Pikčiūnams maitinti slepiamus bendromis jėgomis pastatytame bunkeryje žydus.

Apsilankė vokiečiai

Būtent minėtame leidinyje rašoma, kad pas Stasiūnaičius gyveno Elijaševičių šeima, kurios pavardės niekaip negalėjo prisiminti A. Kvietkauskienė. Tačiau jos atmintin įstrigęs epizodas iš vaikystės patvirtina, kad jų namuose glaudėsi ta šeima.

"Atsimenu, buvo pats vidurdienis, kai pastebėjome ateinančius per laukus vokiečius. Pas mus daržinės pastogėje naktimis gyvenę žydai, matyt, pastebėjo juos anksčiau, nes jų niekur nesimatė. Vokiečiai sodyboje ne ypač ieškojo kažko draudžiamo – jiems labiau rūpėjo vištos, lašiniai, pienas... Kai vokiečiai išėjo, iš daržinės pastogės nusileido žydai – nežinau, kaip jie ten atsidūrė dieną, nes ateidavo tik naktį nakvoti. Pasirodo, jie matė vokiečius mūsų sodyboje pro daržinės pastogės plyšį", – pasakojo Aldona ir prisiminė, kad kažkas yra sakęs, jog tas Elijaševičius buvo laikrodininkas, o jo sesuo – vardu Roza.

Skambutis į Tel Avivą

A. Kvietkauskienė pasiūlė "Kauno dienai" pašnekinti bene vienintelę gyvą likusią iš visų Pikčiūnų ir Stasiūnaičių išgelbėtųjų Jaffą Brindt. Ji įrengtame bunkeryje atsirado prieš pat Kauno geto sunaikinimą 1944 m. Jaffa Brindt anuomet vadinosi Šeina Aleksandrovičiūtė