Sušaukė susirinkimą

Pirmadienio popietę Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos sušauktame susirinkime dėl ekstremalios padėties aptartos ir galimos nelaimės priežastys, ir bandyta įvertinti esamą padėtį.

Vietiniai gyventojai neslėpė apmaudo, kodėl nebuvo galima nelaimei užbėgti už akių. Jų teigimu, masiško žuvų gaišimo buvo galima tikėtis. Hidrotechninis įrenginys neveikia taip, kaip turėtų, jau daugybę metų. Apie vis prastėjančią situaciją tarnybos buvo informuotos ne kartą.

„Vakar buvau atvažiavusi – visiškai kitoks vaizdas buvo“, – dūsavo viena vietos gyventojų, stebėdama, kaip darbuotojai renka nugaišusias žuvis. „Balta buvo nuo nugaišusių žuvų“, – liūdnai galva palingavo kitas gyventojas.

Didžioji dalis nugaišusių žuvų iš tvenkinio, leidus tyrimą atliekantiems aplinkosaugininkams, po pietų jau buvo surinkta. „Čia jie dabar graibo tą žuvį. Šitoks apsileidimas“, – dūsavo vietiniai gyventojai.

Kol tarnybos zujo aplink tvenkinį, susirūpinę gyventojai rinkosi laukdami, ką išgirs per mero sušauktą specialistų susirinkimą.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kas nutiko?

Buvusio tvenkinio pakrante pareidamos aplinkosaugininkės tarpusavyje aptarė situaciją. Jas pasitiko bendrovės „Karpis“ direktorius Gustautas Januškevičius. Bendrovė yra tvenkinio naudotoja. Iš jo ima tik vandenį savo tvenkiniams užpildyti, į žuvis nepretenduoja.

„Pats tvenkinys yra valstybės, žuvys – valstybės, įrenginiai – mūsų. Iš šio tvenkinio imdavome vandenį tik potvynio metu. Upės pakilusios, daug vandens suteka. Ten toliau turime įrenginį, per kurį leidžiame iš šio į savo tvenkinius vandenį, ir taip juos užpildydavome. Mūsų tvenkiniai yra 400 ha ūkio. Viskas tęsiasi į tą pusę per 12 km. Pavasarį užpildome juos vandeniu ir daugiau vandens iš šio tvenkinio neimame“, – procesus aiškino G. Januškevičius.

Vadovas „Kauno dienai“ įvardijo nelaimės priežastis. „Nutiko labai paprastas dalykas – sausra. Šis tvenkinys turėtų būti 52 ha, jei neklystu. Dabar likusios tik senvagės. Lietaus nebuvo praktiškai nuo gegužės. Seko, seko, seko ir nuseko. Įrenginys yra avarinės būklės. Jį buvome aptvarkę, ištekėjimą pristabdę. Bet to nepakako ir vanduo išgaravo“, – dėstė G. Januškevičius ir kalbėjo apie jiems priklausantį perviršinio vandens hidrotechninį statinį, kuris reikalingas tam, kad kai vanduo yra patvinęs, turėtų kur ištekėti, šiuo atveju, į Pilvės upę. Avarinės būklės įrenginys vandenį iš tvenkinio praleidžia į upę net ir susidarius kritiniam vandens trūkumui tvenkinyje. Į upę jis tebetekėjo ir jau nugaišus žuvims, ir vykstant susirinkimui.

Feisbuko nuotr.

Pradėtos teisenos

Pasiteiravome, ar bendrovė įžvelgia savo atsakomybę. „Nėra taip paprasta atsakyti į šį klausimą“, – sakė pašnekovas. Į pokalbį įsijungė aplinkos apsaugos inspektorės. „Tai bus aišku, kai bus atlikti visi tyrimai. Kai bus surinkta visa įrodymų medžiaga. Žalą dar tik skaičiuosime. Pradėtos dvi administracinės teisenos. Pirmoji pradėta dėl galimai Pilvės-Vabalkšnės tvenkinio eksploatavimo taisyklių nesilaikymo. Antroji pradėta gavus medžiagą dėl dūstančių žuvų. Praėjusią savaitę įmonė yra gavusi aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą išleisti visą Pilvės-Vabalkšnės tvenkinį iki 2025 m. rugsėjo 1 d.. Teisena pradėta galimai dėl šio leidimo sąlygų nesilaikymo ar netinkamo laikymosi“, – faktų pažėrė inspektorės.

„Leidimą gavome ketvirtadienį. Net nespėjome nieko padaryti ir pradėjo dusti žuvys. Karštis ir netipinės rugsėjo klimato sąlygos. Niekada nebūdavo tokių rugsėjų“, – kalbėjo G. Januškevičius.

„Matote, šviežio vandens tvenkinyje visiškai nebėra. Mūsų tvenkiniuose vanduo nugaravęs apie 1 m, – tęsė atstovas. – Pernai įrenginio būklė buvo lygiai tokia pati, bet vasara buvo normali, su krituliais ir vanduo visąlaik bėgo per viršų.“

Tvenkinyje, anot jo, daugiausia buvo lydekų ir karšių. „Žuvų, kurios pačios jautriausios deguonies trūkumui“, – pridūrė bendrovės vadovas. Jis skaičiavo, kad gaišenų išgriebtos dvi statinės po 300 kg. Iš viso apie 600 kg nugaišusių žuvų – daugiau kaip 0,5 t.

G. Januškevičiaus manymu, bendrovė padarė viską, kas buvo jos galioje. „Vandens iš tvenkinio neėmėme. Galėjome tik sutvarkyti hidrotechninį įrenginį, bet tai – ne sieną nutinkuoti. Mums bet kokiu atveju būtų reikėję išleisti visą vandenį, sutvarkyti. Padarėme viską, ką galėjome. Reikėjo daug dokumentų tvarkyti. Pusę metų siuntinėti raštus aplinkosaugai, Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), savivaldybei ir t. t. Popierių stumdymo daugiau nei realaus darbo“, – kalbėjo „Karpio“ direktorius ir pridūrė, kad biurokratijos nepalengvino ir tai, kad šioje vietoje eina dujotiekis.

„Aišku, didžiąja darbo dalį padarė klimato sąlygos“, – pakartojo pašnekovas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pamatė ne šiandien

„Mes darėme ekspertizes, paruošiamuosius darbus… Ne šiandien pamatėme, kad čia kažkas blogai, – tęsė vadovas. – Vanduo ne per vieną naktį nuseko. Jo lygis krito, žmonės labai daug žvejojo, nešė dideliais kiekiais. Galiu pasakyti, kad jie daug padėjo, nes daug žvejojo, išsinešė gyvų žuvų. Pernai vasara buvo lietinga ir vanduo čia visada bėgo per viršų. Žuvys neduso, nors įrenginio būklė buvo tokia pati. Į savo tvenkinius vandenį imame per kitą įrenginį.“

Pirma įrenginio ekspertizė atlikta pernai balandį. „Jau tada registravome, kad įrenginio būklė – avarinė. Pradėjome kapitalinio remonto projekto darbus. Tai užtrunka. Reikia surasti įmonę, kuri sugeba tai daryti. Nurodė, kad vien parengti projektą užtruko pusę metų. Reikalingi leidimai išduodami per keturis penkis mėnesius“, – dėstė G. Januškevičius.

Vanduo ne per vieną naktį nuseko. Jo lygis krito, žmonės labai daug žvejojo, nešė dideliais kiekiais.

Kas toliau? „Jau turime kapitalinio remonto projektą. Yra numatyta brigada, kuri tvarkys. Sutvarkysime tą uždurį. Pripildysime vandens. Turime numatę, Aplinkos apsaugos agentūrai jau yra išsiųstas atkuriamojo įveisimo planas. Imsime žuvis iš savo tvenkinių, iš kolegų pirksime ir vešime įžuvinti šį tvenkinį“, – apie planus kalbėjo bendrovės vadovas.

Tiek išgaišo ir ramu?

Prasidėjus susirinkimui gyventojai jau neslėpė nerimo ir pykčio. „Už va tokią sužvejotą lydekaitę 300 eurų baudą skiria, o čia tiek išgaišo ir ramu“, – pasigedo atsakomybės vienas gyventojų.

„Žuvys tai žuvys, bet bebrai, ondatros, supranti, ūdros. Anksčiau jos čia plaukiodavo. O dabar kas darosi? Ten nuvažiuokite. Pamatysite, kiek bebrų olų. Po dumblyną bebrai duodasi, ieško drėgmės“, – gyvūnų gailėjo vyras.

Kazlų Rūdos meras M. Varaška iš pradžių siūlė rasti išeitį iš susidariusios situacijos, kol institucijos ieško atsakingų už nelaimę.

„Žuvo daug žuvų. Dabar klausimas, ar tai nėra ekstremalios padėties pagrindas. Bet kokiu atveju yra užterštumas. Ar šiame ruože saugu naudoti šulinių vandenį, ar saugu iš girdyklų girdyti gyvulius“, – kėlė klausimą meras.

„Yra ištekėjimas į Pilvės upę. Įrenginio dugne matyti skylių. Vandens mėginiai paimti Pilvės aukštupyje, iš tvenkinio prie įrenginio ir ant Valalkšnės įrengto įrenginio. Atsakymai bus per savaitę. Po aštuonių devynių dienų nuo šiandien žinosime organinio užterštumo lygį“, – susirinkime teigė aplinkosaugininkai. Įvertinus turimus duomenis, niekas neabejoja, kad žuvys nugaišo ne dėl teršalų, o dėl deguonies trūkumo katastrofiškai nusekus vandens lygiui tvenkinyje. Tad matuotas deguonies kiekis. Tiesa, jo lygis vandenyje, priklausomai nuo paros laiko ir oro sąlygų, kinta. „Lietus įplakė deguonies, bet žuvys jau buvo nugaišusios. Jeigu jis būtų tikrintas dar saulei nepakilus, o ne dieną, deguonies kiekio būtų rasta mažiau“, – skriejo pasvarstymai.

Skelbs ekstremalią situaciją

Gyventojai toliau rodė, kad jiems rūpi ne skaičiai, o tai, ką patys mato. „Ką tik susisiekė žvejai, ties Pilviškiais renka gaišenas. Dabar. Jau nuėjo šitas vanduo. Pasidomėkite“, – nerimo vyrai. „Matote, kad trūkęs įrenginys? Matote, kad yra plyšys?“ – klausė inspektorė. Taip Pilvėje ir atsidūrė žuvų gaišenos. Jos – iš tvenkinio.

„Įrenginys daugiau kaip dešimt metų yra trūkęs“, – neatlyžo gyventojai, nesutikdami, kad dėl tos nelaimės kaltas tik sugedęs įrenginys ir sausra.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Pagrindinis klausimas yra užtikrinti, kad šitas baseinas, prie kurio yra sodybų, vandens paėmimo vietų, girdyklų ir t. t., nekelia grėsmės žmonėms ir gyvuliams. Čia yra bent keliolika ūkių, kurie susiję su baseinu“, – prie temos siūlė grįžti meras.

„Ne keliolika, o 50 sodybų, kur mažiau nei 100 m atstumu prateka upė. Ten yra žuvų gaišenų, galite nuvažiuoti, pamatysite savo akimis. Ten baisiau nei čia. Ir ten šuliniai mūsų“, – nerimo neslėpė gyventojai.

„Matėte, kad trūksta deguonies. Nebuvo galima prakasti iš išleisti žuvis į upę? Tegul plaukia. Palikote, kad jos nugaištų… Pirmiausia reikia prisiimti kaltę, kodėl čia taip atsitiko“, – širdgėlą liejo vietiniai.

„Ne, pirmiausia reikia žiūrėti, ar tvenkinyje likęs vanduo neprasiskverbia į šulinius, ar nekelia grėsmės. Be to, jis vis nuteka į upę. Ar tai nėra epidemijos šaltinis, ar nekris vėl gyvūnai? Kol kas leiskite aptarti klausimą dėl ekstremalios padėties, kad apsaugotume aplinkinių žmonių sveikatą ir t. t. Dabar debitas yra kibiras per minutę, o per dieną? Cisternos tokio vandens išteka į upę“, – akcentavo meras.

Po ne itin vaisingų diskusijų su tarnybų atstovais ir gyventojais sutarta, kad antradienį iki pietų viena tarnybų savivaldybei atsiųs siūlymą dėl ekstremalios situacijos skelbimo. Tokią paskelbus, įsijungs mechanizmas su daugiau galių, leidžiančių greičiau ir efektyviau spręsti padėtį. Seniūnijos atstovai lankys artimiausias sodybas.

Vilkinimas ar būtina tvarka?

„Priežastis ir kas kaltas nustatys aplinkosauga. Gavus tyrimų rezultatus, įvertinus visus duomenis bus priimtas sprendimas dėl atsakomybės ir žalos dydžio“, – ramino gyventojus M. Varaška ir pridūrė, kad perspektyva – atnaujinti ir įžuvinti užtvanką.

Progą pasisakyti gavęs G. Januškevičius gyventojams pakartojo, kad galinčių suprojektuoti tokį įrenginį Lietuvoje yra dvi arba trys bendrovės. „Visi tokie įrenginiai Lietuvoje šiuo metu griūva. Projektas buvo baigtas rengti vos prieš pusantro mėnesio. Jis buvo persiųstas institucijoms derinti, kad būtų gauti leidimai išleisti vandenį iš tvenkinio ir kad leistų remontuoti įrenginį. NŽT turėjo pritarti, kad neprieštarauja remontui, o aplinkosaugininkai turėjo duoti leidimą tokiems darbams. NŽT savo darbą atliko maždaug rugsėjo 15 d., o praėjusį ketvirtadienį gavome leidimą išleisti tvenkinį. Aplinkos agentūrai pateiktas atkuriamojo įveisimo planas, kuriame numatyta, kiekkarosų, lydekų, šamų ir viso kito čia prileisime“, – žadėjo bendrovės vadovas.

Vanduo tvenkinyje nuseko iki kritinio lygio ir tokia padėtis tęsėsi maždaug mėnesį pusantro, kol neįvyko cheminė katastrofa.

„Dokumentų atžvilgiu ir to, ką galėjome, padarėme viską, tik baigėsi nelabai gerai, nes prie visko prisidėjo klimato sąlygos“, – teigė jis.

„Tai šitų žuvų nebuvo galima išgelbėti?“ – nepatikėjo pasiteisinimais gyventojai.

„Buvo galima. Jeigu NŽT būtų davusi leidimą ne per 40 kalendorinių dienų, o per, pavyzdžiui, dvi savaites. Jeigu jie būtų dirbę greičiau, mes būtume viską išleidę ir sutvarkę. Įvyko taip, kaip įvyko“, – sakė G. Januškevičius. „Jis kiauras jau dešimt metų“. „Taip, bet ar jūs kada matėte tokią sausringą situaciją?“

M. Varaška galų gale prabilo ir apie galimą situacijos suvaldymo vilkinimą.

„Kreipiausi į aplinkos ministrą su prašymu asmeniškai kontroliuoti šitą procesą ir asmeniškai atsakyti, kas čia nutiko. Dėl ko įmonė, turėdama lėšų ir projektą, negalėjo reikiamų darbų padaryti anksčiau, kad būtų išvengta tokios situacijos. Kas vėlavo, kas delsė, vilkino? Šiandieną net ir savivaldybė, neturėdama projekto, leidimų, negali tvarkyti vamzdžio, šaligatvio. Nieko negalima daryti be popierių“, – aiškino meras.

Mantas Varaška/Regimanto Zakšensko nuotr.

Jis garsiai svarstė, kad galbūt ekstremalią situaciją reikėjo skelbti prieš du mėnesius? „Tai būtų leidę reikalauti skubesnių sprendimų. Vanduo tvenkinyje nuseko iki kritinio lygio ir tokia padėtis tęsėsi maždaug mėnesį pusantro, kol neįvyko cheminė katastrofa“, – taip meras apibūdino masinį gaišimą, gaišenų puvimą ir prasidėjusius kitus bakteriologinius procesus.