Šunų kirpimas nėra pigi paslauga. Ji kainuoja kur kas brangiau nei padailinti vyro šukuoseną. „Šunų kirpimo kainos įvairios, jos priklauso nuo šunų kailio ir dydžio. Pigiausias kirpimas - 15 eurų. Už didelio niufaundlendo nukirpimą, išprausimą, iššukavimą tenka mokėti ir 50 eurų. Kai kurių šunų padailinimas kainuoja net 70 eurų“, - portalui kauno.diena.lt pasakojo vienos Kaune esančios šunų kirpyklos darbuotoja Giedrė.

Šuniuko padailinimas trunka 1,5 – 2 valandas. Dauguma žmonių, atvedę savo augintinius į kirpyklą, juos palieka ir grįžta tik tada, kai gyvūnams būna atliktos visos procedūros. Kai kurie žmonės, dažniausiai agresyvesnių šunų šeimininkai, lieka šalia.

„Dauguma šunelių būna ramūs, pripratę prie procedūrų. Jiems kerpame ne tik gaurus, bet ir nagus, išvalome ausis. Prieš kirpimą šunis išmaudome. Antsnukių jiems beveik niekada nededame, nebent pasitaiko koks agresyvesnis gyvūnas“, - teigė Giedrė.

Dauguma šunelių būna ramūs, pripratę prie procedūrų. Jiems krepame ne tik gaurus, bet ir nagus, išvalome ausis.

Ar buvo atvejis, kai ji nesugebėjo apkirpti agresyvaus šuns? Kirpėja pripažino, kad taip yra atsitikę. Labiausiai jai įsiminė nepaklusnus baltasis Škotijos terjeras, nesidavė kerpami ir dar keli šunys. Kažkada vieną kerpamą šunį teko laikyti net trims žmonėms: šeimininkui, kirpėjai ir jos draugei.

Tačiau pasitaiko ir priešingų atvejų. Kartą moteriai atvedė jorkšyrą, kurio dėl agresyvaus elgesio nepriėmė net dvi kirpyklos. „Aš su juo kuo puikiausiai sutariau, šuo buvo visai ramus ir leidosi kerpamas. Turbūt kai kuriais atvejais tiesiog nesutampa biolaukai“, - juokėsi Giedrė.

Žmonės dažniausiai atveda kirpti jorkšyro terjerus, Maltos bišonus. Kartais klientais tampa ir mišrūnai.

Šunis reikia kirpti kas 2-3 mėnesius, tai priklauso nuo jų veislės.

Šunų kirpėja turi ir nuolatinių klientų. „Tačiau kai kurie žmonės mėgsta keisti kirpėjas – vieną kartą augintinį veda į vieną kirpyklą, kitą kartą – į kitą. Žmonės yra labai įvairūs“, - pastebi ji.

Moteris, turinti buhalterinį išsilavinimą, šunis kerpa jau trejus metus. „Žmonių nesu kirpusi, niekada nesvajojau būti kirpėja, tačiau gyvenimas pasisuko tokia vaga. Labai myliu šunis, daug bendrauju su veterinarais“, - sakė Giedrė.

Pasak jos, šunis kirpti sudėtingiau nei žmones, nes žmonės sėdi ramiai, nejudina galvų. O su šunimis reikia mokėti sutarti.

Tačiau šuniukus padailinti lengviau nei kates. Moteris kerpa ir jas, nors gerokai rečiau. Katiną reikia nukirpti greičiau nei per valandą, nes jis nėra kantrus. „Kačiukas man yra ir į ranką įkandęs, ji buvo labai ištinusi. Teko gerti antibiotikus“, - prisiminė gyvūnų kirpėja.