– Kodėl nuspręsta remontuoti rotušę ir kodėl dabar, kai Kaunas tapo Europos kultūros sostine?

– Sprendimai negimsta per naktį. Dar 2015 m. miestas nusprendė, kad rotušėje gali veikti ir įsikurti miesto muziejus, buvo atidarytas informacijos centras „Kaunas IN“. Muziejus, rengdamas smulkias parodėles ar edukacines veiklas, pastebėjo, kad rotušė galėtų tarnauti plačiau – ne tik kaip vestuvių erdvė, bet ir kaip traukos objektas. Prasidėjo diskusijos su profesionalais. Miestas šiandien į rotušę žiūri ne tik kaip į metrikacijos funkciją atliekantį pastatą, bet ir kaip į būsimą miesto muziejų. Kaip į erdvę, kurioje gali lankytis vaikai, vykti edukacijos, menininkai gali kurti instaliacijas.

Svarbu: M.Jurgučio teigimu, rotušė ne tik vestuvių vieta, po rekonstrukcijos ji būtų atvira visiems kauniečiams ir miesto svečiams. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Teko daug kartų būti įvairiuose rotušės užkaboriuose, ne kartą pagalvojau: gaila, kad daugelis kauniečių ją žino tik kaip metrikacijos objektą. Tai viena pagrindinių miesto vietų, pastatų. Reikia panaudoti veikloms, kad vieta būtų patraukli užeiti.

– Jūs visiškai teisus, tokia ir yra miesto vizija. Rotušė ne tik vestuvių vieta, po rekonstrukcijos ji būtų atvira visiems miestiečiams ir miesto svečiams. Būtų galima ne tik užeiti ir paklausti, bet ir leisti laiką. Žmonės, turintys negalią, galėtų liftu pakilti į visus jos aukštus.

– Didelė naujovė – liftas.

– Tikras iššūkis architektams, bet jis įveiktas ir suderintas su paveldosaugos ekspertais. Tiek rotušės rūsys, tiek palėpė bus pasiekiami liftu. Dabar, atėjus į rotušę, nepateksite į rūsius. Juose bus įrengtos ekspozicinės erdvės. Svarbu paminėti, kad bus XXI a. ekspozicija – viską bus galima liesti, pajausti, pamatyti. Bus pritaikyta visiems mažiesiems kauniečiams. Galbūt būtų galima palyginti su Valstybės pažinimo centru. Vizija ir lūkesčiai komandai, kuri prie to dirba, – kad tiek užsieniečiai, tiek miesto svečiai, tiek mažieji kauniečiai, atėję į rotušę, galėtų ne tik ją apžiūrėti, bet ir pajausti visą miestą.

– Palėpė – nuo vaikystės visiems paslaptinga ir įdomi patalpa.

– Palėpė bus atverta, joje, kiek leidžia pastato tūris, bus įrengtos paviljoninės, ekspozicinės erdvės, kur bus kintančių instaliacijų, vyks nedidelių renginių.

– Kiek laiko truks remontas ir kiek jis kainuos?

– Vasario 24 d. perduodame miestui svarbų pastatą rangovams. Keliama užduotis pabaigti darbus per septyniolika mėnesių. Pagal pirkimo sąlygų išpildymus ir geriausios kainos pasiūlymus šiandien skaičiuojama visos tvarkybos apimties vertė – 3,3 mln. eurų. Nemažai, tačiau kaip tokiam objektui, manau, tinkama.

– Kaune atsiranda lėšų svarbiems objektams.

– Stengiamės mieste taupyti kiekvieną eurą, žiūrime, kaip mažinti sąnaudas, optimizuoti sistemą ir vadybą. Komanda dirba ne pirmus metus, turbūt todėl ir galime sau tai leisti. Miestiečiai moka mokesčius, pildo miesto iždą. Miestas keičiasi, atėjo laikas ir rotušei.

– Ji kapitališkai renovuota 1973 m., vėliau tik kelis kartus pakoreguotas fasadas.

– Tokio lygio darbų dar nebuvo. Svarbu paminėti, kad visa inžinerija, vėdinimo sistemos, nuotekos, vandentiekis, elektros instaliacija, autentiškų fasado detalių išsaugojimas – viskas buvo padaryta kaip XXI a.

– Rotušė uždaroma vasario 24 d. Kur tuoksis kauniečiai?

– Žmonės gali tuoktis visame mieste, turime daug gražių erdvių: Botanikos sodas, Kauno pilies apylinkės ir pati pilis, M. ir K.Petrauskų namai. Kauniečių santuokoms atsivers gražios ir tokių sakralių švenčių vertos erdvės.

– Ar nesikeis Baltosios salės paskirtis?

– Baltoji salė dirbs kaip dirbusi, bet turės daugiau funkcijų. Kai nevyks vestuvės, galės veikti kaip edukacinė erdvė.

– Prieš porą metų kalbėta apie pačios Rotušės aikštės rekonstrukciją – žiedinio transporto eismo atsisakymą. Ar dar tai planuojama?

– Planų stengiamės nekeisti. Dirba architektų komanda, projektuoja aikštę. Planuojama, kad šiemet pabaigsime projektą, o kitais metais bus galima pradėti tvarkybos darbus.

– Kokie ruošiami pokyčiai?

– Norime, kad Rotušės aikštė tarnautų kauniečiams ir miesto svečiams, o automobiliai ją aplenktų. Kad kavinių, restoranų, lauko galerijų veiklai netrukdytų automobilių eismas. Bus užtikrinta, kad į Rotušės aikštę galėtų važiuoti ten gyvenantys miestiečiai ir specialiosios tarnybos. Vystoma vizija, kad Rotušės aikštė tarnautų pėstiesiems, dviratininkams, paspirtukininkams. Visi Europos miestai žiūri į senamiesčius kaip žemų emisijų zonas, tai lemia žaliasis kursas, ekologinių rodiklių siekimas. Kaunas – ne išimtis. Manome, kad Rotušės aikštė turi būti pavyzdys, o automobiliams turi būti rasta alternatyvų, kaip pasiekti norimus taškus, užtikrinant darnaus judumo principus Centre ir Senamiestyje. Rotušė neturėtų būti transporto tranzito objektas.

– Būtų pravartu pagalvoti apie papildomą automobilių stovėjimo aikštelę.

– Svarbu gerinti viešąjį susisiekimą. Natūralu, kad kuo daugiau parkavimo vietų, tuo daugiau jų ir reikia. Be abejo, ir statybų reglamentai reikalauja, kad prie tam tikrų statinių būtų numatytas tam tikras vietų skaičius. Jeigu bus būtinybė įrengti antžeminę ar požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, bus svarstoma.

– Ar prieš pradedant darbus Rotušės aikštėje ruošiamasi nesunkiai prognozuojamiems paveldo iššūkiams, nes didelė tikimybė, kad tikrai bus radinių.

– Visi mūsų sprendiniai rotušės pastate derinti su Kultūros paveldo departamentu, viskas patvirtinta. Kaip bus vykstant darbams, nenoriu prognozuoti, nes niekada nežinai, kas paveldo objektuose slypi giliau. Be abejo, visur reikalingas susiklausymas, susikalbėjimas. Tai reikalauja energijos. Vilniaus gatvės procesas – ne išimtis, tačiau dialogas vyksta. Vis tiek tikslas išlieka pritaikyti šių dienų poreikiams.