„Pirmiausia numatoma įgyvendinti miesto tarybos priimtą sprendimą – inicijuoti meninės idėjos konkursą, kuris padės išrinkti, kokia forma galėtų būti įamžintas prezidento atminimas. Visa tai planuojama surengti dar šią vasarą“, – Eltai raštu perduotame savivaldybės komentare cituojamas Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

„Taigi visuomenės apklausa yra tolesnis etapas ir jos datos bei metodikos klausimas kol kas pernelyg ankstyvas. Viena aišku, kad visas šis sumanymas negali būti ir nebus įgyvendintas nepasitarus su pačiais kauniečiais“, – teigė S. Rimas.

Visuomenės apklausa yra tolesnis etapas ir jos datos bei metodikos klausimas kol kas pernelyg ankstyvas.

Praėjusią savaitę Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies vadovui A. M. Brazauskui. Visgi, nepaisant daugumos palaikymo mero iniciatyvai, tarybos narių gretose kilo nemažai klausimų, ar Laikinojoje sostinėje iš tikrųjų turėtų iškilti paminklas.

Balsuojant dėl siūlymo susilaikė trys „Vieningo Kauno“ atstovai bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai. Vieningos pozicijos prieš laikėsi visi tarybos konservatoriai, išreiškę kritiką, jog Kaune nėra aiškios istorinės atminties politikos.

V. Matijošaičio siūlymas spėjo sulaukti kritikos ir nacionaliniu lygmeniu – kultūros ministras Simonas Kairys teigė kategoriškai nesutinkantis su V. Matijošaičio užmojais, mat, anot ministro, A. M. Brazausko paminklui ne vieta greta tarpukario prezidentų.

Skeptiškai apie mero siūlymą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad prieš įamžinant tokias politines asmenybes reikia turėti aiškią strategiją, o tai, anot jo, turėtų įvertinti ne politikai, bet istorikai.

A. M. Brazauskas ėjo Lietuvos prezidento pareigas 1993–1998 m. Jis buvo pirmasis tiesiogiai išrinktas šalies vadovas. A. M. Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d.