Šią tendenciją sveikinimo kalboje akcentavo ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. „Kauno rajone yra beveik 2,4 tūkst. ūkių, arba 21 daugiau nei pernai. Šiandien jūs visi galite įsitikinti, kad ūkininkų bendruomenė – jauna ir veržli. Per pastaruosius dvejus metus ji išaugo 52 jaunaisiais ūkininkais ir šiandien turime net 474 jaunuosius ūkininkus. Tai labai aiškiai rodo, kad pakaunės žemės ūkis yra tvirtose rankose“, – sakė meras.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius taip pat pasidžiaugė, kad žemdirbių bendruomenė jaunėja ir gausėja. „Dar labiau džiaugiuosi, kad ūkininkaujama vis moderniau ir pažangiau, o pakaunė tampa naujovių inkubatoriumi“, – pabrėžė M. Maciulevičius.

Pamatą paklojo tėvai

Šiemet pirmoji vieta atiteko jauniesiems ūkininkams Jonatai ir Tomui Raudoniams. Jonata – Vandžiogalos seniūnijos ūkininkų Kristinos ir Sauliaus Paurų dukra, su vyru vystantys savo ir pamažu perimantys tėvų verslą. Beje, K. ir S. Paurai konkurse „Metų ūkis“ pirmą vietą užėmė 2019 m.

Spalvos: J. Pauraitė-Raudonė su vyru vazonines gėles augina ir šiltnamiuose, ir lauke. / J. Pauraitės-Raudonės asmeninio archyvo nuotr.

„Mūsų ūkis tikrai spalvingas ir tvirtas, – šypsojosi jaunoji ūkininkė. Ir tuoj pat paaiškino: be tradicinių grūdinių augalų, auginame gėles. Tvirtas dėl to, kad inovatyviame metalo apdirbimo ceche gaminame, restauruojame, atnaujiname metalo gaminius. Žmonės dažnai klausia, kam mums reikia papildomų veiklų. Visada atsakome taip pat: kai augalininkystės sezonas prastas, ūkio pridėtinę vertę kilsteli kitos veiklos.“

Metalo apdirbimo cechas – Tomo idėja ir ji pasiteisino. Ši veikla ypač pelninga tapo šiemet, kai pradėjo strigti metalo gaminių ir atsarginių detalių tiekimo grandinė. „Mes tapome konkurencingi rinkoje, nes greitai, kartais per naktį, ir už konkurencingą kainą pagaminame atsarginių detalių žemės ūkio technikai“, – sakė Jonata.

J. ir T. Raudonių ūkis šiuo metu yra 340 ha: 338 ha auginami rapsai, kviečiai, kvietrugiai, žirniai, o 1 ha vystoma gėlininkystės-daržininkystės veikla. 0,5 ha užimančiuose šiltnamiuose auginamos vazoninės gėlės, daržovės, prieskoniai, uogos, o tokiame pat plote lauke – įvairios daugiametės vazoninės gėlės. Augalus Raudoniai parduoda tiesiogiai iš ūkio, taip pat turi savo prekybos plotų Vilniuje, gėlėmis prekiauja penkiuose kioskuose ir vienoje lauko aikštelėje.

Neseniai 1 ha jaunieji ūkininkai įveisė graikinių riešutmedžių plantaciją, ją ketina plėsti.

Šiais metais ūkyje baigtas įgyvendinti modernizacijos projektas: pastatyta dar viena 1 tūkst. t grūdų talpinanti saugykla, taip pat atnaujinta valomoji ir džiovykla. „Šiuo metu mūsų ir tėvų ūkis visiškai atsinaujintas, dirbame našiai ir ekonomiškai“, – džiaugėsi J. Pauraitė-Raudonė.

Viena veikla neapsiriboja

Taip būtų galima apibūdinti ir antros vietos laimėtojų Alinos ir Laimo Šileikų ūkio pažangą. Zapyškio seniūnijos ūkininkai, modernizuodami ūkį, taip pat pasistatė grūdų saugyklą, įsigijo grūdų valomąją ir džiovyklą. Jie, kaip ir J. ir T. Raudoniai, viena veikla neapsiriboja. Tokį sprendimą lėmė tai, kad žemė Kuro kaime nelabai derlinga.

150 ha A. ir L. Šileikų ūkyje užima rugiai, kvietrugiai, avižos ir grikiai, o 50 ha – pievos. Vasarą jose ganosi 300 mėsinių avių. „Žiemos metu gaminame biokurą, padedame žmonėms sutvarkyti apleistus plotus“, – veiklas vardijo Laimas ir pridūrė, kad vis dėlto mėgstamiausias yra mažiausiai pelningas verslas – auginti avis.

Augimas: nuo 2017 m. iki šiol G. ir L. Abraičiai šilauogėmis užsodino 7 ha. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Palyginti retos veislės mūsų šalyje Lenkijos žemumų avių ūkyje atsirado prieš devynerius metus iš gailesčio. Sodininkai, laikantys avių, iš Šileikų imdavo šieno. Kartą ūkininkus sodininkai pakvietė pažiūrėti, kam tenka jų paruoštas pašaras. „Mums tos avytės pasirodė tokios gražios, o jų šeimininkai prasitarė ketinantys pjauti gyvuliukus. Pagailo, tad pasakėme norintys auginti ir nupirkome tas keturias avis. Pagalvojome, kad neverta tiek teturėti, susiradome internetu dar vienuolika tos pačios veislės. Dabar jau manome, kad be reikalo su tomis avimis prasidėjome. Turime daug darbo, o avys atima begalę laiko. Žinoma, šiltuoju sezonu užtenka vandens ir grūdų įpilti, tačiau pusę metų eini ir eini prie jų, ir viską rankomis atlikti tenka“, – pasakojo ūkio šeimininkė.

Kai avys ėriuojasi, o dabar jos per dvejus metus veda tris vadas, tenka ir naktimis nemiegoti, kad mažyliai sėkmingai ateitų į šį pasaulį.

Ūkininkaujama vis moderniau ir pažangiau, o pakaunė tampa naujovių inkubatoriumi.

Laimas – ne tik sėkmės lydimas ūkininkas, bet ir aktyvus visuomenininkas, seniūnaitis, žiemą prižiūrintis seniūnijos kelius, valantis sniegą. Subūręs bendraminčių, per kelerius metus sutvarkė senąsias Kuro ir Braziūkų kaimų kapinaites. Šiais metais susitelkė į Braziūkų kaimo bažnyčios remonto ir aplinkos gražinimo darbus: sutvarkytas šventorius ir mirusių kunigų kapai, paklotas trinkelių takas, išlygintas reljefas, pasėta žolė, pastatyta koplyčia, pakeista šventovės stogo danga, nudažytos sienos, sutvarkyti pamatai.

Laurai zapyškiečiams

Ryšio esama ir tarp antros ir trečios vietos nugalėtojų: Gerda ir Liudvikas Abraičiai taip pat ūkininkauja Zapyškio seniūnijoje. Galima drąsiai teigti, kad pripažinimo skonį jie pajuto gana anksti – šeimos ūkis pradėtas kurti palyginti neseniai, 2017 m.

„Savo lėšomis įsigijome 11 ha žemės prie pat Ežerėlio. Sklypas apsuptas miškų, ribojasi su Ežerėlio durpynu, didžiojoje sklypo dalyje plyti durpės, todėl pagrindiniais augalais pasirinkome šilauoges. Nuo 2017 m. iki šiol esame pasodinę 7 ha šilauogių“, – pasakojo G. Abraitė.

Abraičių ūkyje esama aštuonių skirtingų veislių šilauogių, ūkininkai rinkosi tokias, kurios atsparios ligoms ir virusams, ankstyvoms rudenį ir vėlyvoms pavasarį šalnoms, mat jų neišvengiama durpyno kaimynystėje, kurias galima skinti mechanizuotai.

Siekdami diversifikuoti ūkio veiklą ir maksimaliai panaudoti turimas žemes, smėlingame 1 ha sklype šį pavasarį jaunieji ūkininkai pasodino gervuogių sodinukų, o dėl sėjomainos kasmet augina įvairių daržovių. Ūkyje tėveliams daug talkina devynmetis Nojus, kuriam augalai yra įdomesni už kompiuterį ir žaidimus mobiliajame telefone.

„Ūkyje propaguojame tiksliąją žemdirbystę, nenaudojame cheminių augalų apsaugos preparatų, stengiamės užauginti aukščiausios kokybės uogų. Nuolat tobulinamės, dalyvaujame tarptautinėse konferencijose, parodose, mokymuose. Bendradarbiaujame ir semiamės patirties iš didžiųjų Lietuvos, Lenkijos ir JAV šilauogių augintojų“, – teigė ūkio šeimininkė. Visa mūsų ūkyje užauginama produkcija yra sertifikuojama pagal Nacionalinės kokybės produkcijos programą.

Mindaugas Maciulevičius, asmeninio archyvo nuotr.

Į valdą G. ir L. Abraičiai investavo asmeninių lėšų, naudojosi ES parama. Šiais metais ūkininkai baigė įgyvendinti jau trečiąjį ES paramos projektą: įsigijo automatinę tręšimo, lašelinę laistymo sistemą, pirminės produkcijos vėsinimo patalpą, šilauogių ir gervuogių sodinukų, mulčiavimo priekabą, kitos technikos

„Nuolat investuojame ir modernizuojame ūkį, siekiame palengvinti ūkyje atliekamus darbus ir kelti produkcijos kokybę. Šilauogių laukuose įrengti belaidžiai termometrai, sistema, kuri padeda apsaugoti uogų derlių nuo pavasarinių šalnų ir vasaros kaitros. Sistema efektyviai ir ekonomiškai naudoja elektrą ir vandenį – taip sumažinamos produkcijos gamybos sąnaudos“, – vardijo Gerda ir šypsodamasi pridūrė, kad turi daug minčių, kur dar galėtų tobulėti.

Apdovanojo būrį ūkininkų

Titulas „Jaunasis ūkininkas 2022“ šiemet atiteko Nojui Steponaičiui iš Vilkijos apylinkių seniūnijos. Už olimpinį ūkio startą apdovanoti toje pačioje seniūnijoje braškes auginantys Dovilė ir Andrius Gudžiai, o Danas Laurinavičius (Čekiškės seniūnija) – už kooperacijos idėjos palaikymą ir aktyvų įsitraukimą į kooperatyvo veiklą.

Vandžiogalos seniūnijos ūkininkui Nikolajui Dubnikovui ranka spausta už aktyvų trumpos maisto grandinės plėtojimą nuo lauko iki stalo, o Aidai ir Audroniui Vaškams (Babtų seniūnija) – už duoną kasdieninę ir pažangų grūdininkystės puoselėjimą.

Už inovatyvios daržininkystės puoselėjimą apdovanojimas įteiktas Alicijai ir Algiui Zokaičiams, ūkininkaujantiems Alšėnų seniūnijoje, o Danguolei ir Rimantui Mažeikiams (Lapių seniūnija) – už pažangią sodininkystę.

Už meilę žemei ir žemdirbystei mero padėka-specialusis prizas įteiktas Garliavos apylinkių seniūnijos ūkininkui Jonui Jančorui.