Mokėsi iš tėčio

„Tėtis buvo šiltas, nuoširdus žmogus, – tokiais žodžiais J.Brėdikį apibūdino jo dukra psichiatrė Aida Diana Stankevičienė. – Kai tėtis jau sirgo, gulėjo ligoninėje, iš slaugytojų, sesučių, kurios pradėjo dirbti su tėčiu, sulaukėme apie jį labai gražių žodžių. Kad jis nepraeidavo nė pro vieną jų nepasisveikinęs ir nepavadinęs vardu. Jis jas visas iki gyvenimo pabaigos atsiminė. To žmogiškumo, paprastumo, nuoširdumo ir mes su broliu iš tėčio mokėmės. Kaip ir atsidavimo savo specialybei, atsakomybės prieš žmogų, pareigingumo.“

Visa J.Brėdikio šeima – medikai: žmona Danutė Brėdikienė – gydytoja citologė, sūnus Audrius Brėdikis – JAV dirbantis gydytojas kardiologas elektrofiziologas. A.D.Stankevičienė prisiminė, kad ir vaikystėje kalbos dažnai sukdavosi apie mediciną. „Visa šeima susirinkdavome pietauti – tėtis, mama po darbų, brolis – iš instituto, aš – iš mokyklos. Brolis su tėčiu kalbėdavosi, diskutuodavo apie operacijas, pacientus. Tų temų negalėjai išvengti“, – sakė akademiko dukra.

Ji pastebėjo, kad tėtis mokėjo džiaugtis viskuo, kiekviena smulkmena: gėlėmis, paukščiukais inkile. „Jis labai mylėjo gamtą, mėgo sportą, ypač vandens, apskritai – aktyvų laisvalaikį. Tėtis labai domėjosi knygomis. Svečiuose pirmiausia pažvelgdavo į knygų lentynas. Jam visada būdavo įdomu, ką žmogus skaito. Ir būdavo gaila, jei kažkas knygas ruošdavosi išmesti, jis prašydavo tas knygas peržiūrėti ir kai ką sau pasilikdavo“, – prisiminė A.D.Stankevičienė.

Jurgis Brėdikis/ELTOS nuotr.

Vienas pirmųjų Lietuvoje

J.Brėdikis – vienas širdies chirurgijos pradininkų Lietuvoje, subūręs visame pasaulyje žinomą pionierių, dirbančių atskirose širdies elektrofiziologijos, elektrostimuliacijos srityse, komandą.

Vienas garsiausių J.Brėdikio mokinių – kardiochirurgas, LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis. Pasak jo, J.Brėdikis buvo labai paprastas ir nuoširdus, atviras, tačiau nuolatos ieškantis sprendimų, naujovių žmogus.

R.Benečio teigimu, kalbant apie J.Brėdikį kaip apie kardiochirurgijos legendą, reikia žvelgti plačiau. „J.Brėdikis buvo vienas pirmųjų Lietuvos medikų, dirbusių šioje srityje. Širdies chirurgija apskritai atsirado tik XX a. šeštajame dešimtmetyje. Tuo metu ji vystėsi. Pirmieji kardiochirurgai, jų vadovai vadinami pionieriais. Jie ėjo sunkiausiais keliais. Jiems teko atlikti pirmąsias operacijas, sukurti metodus, kurių mokėsi jų mokiniai, vadinamieji antrosios generacijos kardiochirurgai. Ir kuo toliau ši specialybė vystosi, tuo šios srities vadovų reikšmė visuomenėje atrodo mažesnė. Juk šiais laikais ir labai sudėtingos operacijos yra tapusios beveik kasdienybe. O anksčiau jų pasiekimai būdavo matomesni, apie tai daug rašė, kalbėjo žiniasklaida, kardiochirurgus priimdavo premjerai, karaliai“, – pasak R.Benečio, šiame kontekste formavosi ir J.Brėdikio legenda.

LSMU rektorius patikslino, kad akademikas buvo būtent aritmijų chirurgijos srities pionierius: „Tokios operacijos, kaip vožtuvų protezavimas, aortokoronarinis šuntavimas, tuo metu buvo atliekamos daugiau ar mažiau sėkmingai. O aritmijų chirurgija buvo labai specializuota, jų niekas nemokėjo diagnozuoti taip, kaip šiandien mes tai darome, ar gydyti. Anksčiau atverdavome krūtinę, šaldydavome, preparuodavome tas vietas, o dabar visa tai atlieka elektrofiziologai su kateteriais neatverdami krūtinės. Bet visas tas elektrofiziologijos pagrindas, tos koncepcijos buvo sukurtos būtent tuo metu tų specialistų.“

Atsisveikinti su savo mokytoju, kolega ir įkvėpėju rinkosi medikai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Naudojasi ir šiandien

Akademikas paskelbė apie 800 mokslinių darbų, buvo daugiau kaip 60 kardiologijos srities išradimų autorius. Pasak R.Benečio, kai kuriais jų naudojasi ir šiuolaikinė medicina. „Profesorius sukūrė daug išradimų, o daug racionalizacinių jo pasiūlymų buvo įgyvendinta. Dalis šių išradimų tapo pagrindu įvairiems kompiuteriniams algoritmams, kurie per kompiuterines programas yra integruoti į šiuolaikinius elektrokardiostimuliatorius. Galbūt jie tam tikrą metamorfozę yra perėję, sudėtingesni, galbūt jų pagrindu sukurti kiti dalykai, kiti priėjimo būdai, uždari širdies gydymo metodai, – sakė R.Benetis. – Apskritai mes tokių operacijų nebedarome jau kuris laikas, bet tuo metu tai buvo naujovė, išradimas, ir mes tuo naudojomės. Kai išvykau į užsienį, aš pats tuos metodus taikiau ir mokiau kitus – kolegas Danijoje, Švedijoje – jais naudotis.“

LSMU rektoriaus teigimu, kai kurie akademiko išradimai elektrofiziologijos srityje naudojami ir šiandien.

ELTOS nuotr.

Pasak Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio, J.Brėdikio išėjimas yra didžiulė netektis visai Lietuvai. „Šis stiprus autoritetas ir talentingas mokytojas mūsų žemėje įspaudė ryškų istorinį pėdsaką, palikdamas mums turtingą akademinį ir visuomenišką pavyzdį. Mūsų miestas didžiuojasi žinodamas, kad tokia šviesi asmenybė turėjo Kauno garbės piliečio vardą, kaskart savo kilniais darbais pateisindama šį titulą“, – teigė meras.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

J.Brėdikio laidotuvės – šiandien nuo 12 val. Petrašiūnų kapinėse.