Tai gegužės pabaigoje, pasitinkant Kauno gimtadienį, ilgu vakarienės stalu Laisvės alėją paverčianti Kiemų šventė, per karantiną nuobodulį nuspalvinęs projektas „Kultūra į kiemus“, iš kasdienybės ir rutinos pasprukti kviečiantis „Fluxus“ festivalis.

Juos Simona, kuri buvo ir didžiųjų projekto „Kaunas 2022“ renginių kuratorė, rengė su bendruomenių platformos „Fluxus Labas!“ kolegomis ir Kauno gyventojais. Šiuos renginius, taip pat ir miestiečius prie vandens artinančią iniciatyvą „Švęskime upę“, ji atsinešė kraičio į naująją darbovietę. Taip turtėja daugiau nei pusšimtį metų veikiančių Kauno menininkų namų veiklų panorama, kurioje iki šiol buvo daug dėmesio skiriama menų išraiškoms, žanrų sintezei, tyrimams, edukacijai.

Su Simona kalbamės pirmame Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotos vilos aukšte, kur įsikūrusi KMN skaitykla. Joje pakanka ir vietų dirbti, ir knygų, žurnalų, muzikos įrašų įkvėpimui. Kaisdama arbatą naujoji kolektyvo vadovė išduoda, kad anksčiau daugiau dirbo projektiniu principu, taigi žmonės susiburdavo ir išsiskirstydavo, o dabar įdomu mokytis naujų įgūdžių, kaip palaikyti ir įkvėpti įstaigos komandą, kuri jau turi savo tradicijų.

D. Matonio nuotr.

Simona, VDU baigusi Socialinių mokslų magistrantūros studijas, kilusi iš Mažeikių, kurį laiką gyveno Vilniuje, paskui Kaune darbavosi renginių organizavimo įmonėje, kol galiausiai išvyko metams į Aziją. Grįžusi nusprendė, kad savo veikloje nori mažiau komercijos, daugiau indėlio visuomenei. Užpildė tuomet bendruomenių agentus būrusios projekto „Kaunas 2022“ programos „Fluxus Labas!“ anketą ir taip pamažu įsisuko į veiklas.

– Simona, ar pameni savo pirmą įspūdį apie KMN?

– Tai buvo industrinės kultūros platformos MATTERS renginiai. Lankiausi gal trijuose šiuolaikinės muzikos koncertuose ir galvojau: šitoje erdvėj prasiplečia minčių horizontai, čia gali tapti atviresnis, tolerantiškesnis, labiau priimantis. Nieko panašaus nebuvau mačiusi ir girdėjusi. Tad KMN mano galvoje ir tapo erdve, kurioje viskas kiek kitaip nei visuomenėje vyraujantis standartas. Kita vertus, bendraudama su kauniečiais dažnai išgirstu nuogąstavimą, kad tai yra išskirtinai menininkams skirta erdvė, tad šį požiūrį labiausiai norisi pakeisti.

– Atrodo, iš programos „Kaunas 2022“ paveldėti nauji projektai dera su tokiais KMN kuruojamais įvykiais, kaip V. Putvinskio gatvės diena ir Kauno kultūros mugė. Visą šiltąjį sezoną užpildysite veiklomis po atviru dangumi?

– Sezoną įrėmins du labai aktyvūs ir intensyvūs mūsų komandai ir miestui savaitgaliai. Gegužės 26 d. vyks Kiemų šventė, gegužės 27 d. – V. Putvinskio gatvės diena ir „Švęskime upę“. Rugsėjo 9 d. – „Fluxus“ festivalis, tą patį savaitgalį – Kauno kultūros mugė, tikiuosi, kad netrukus prie rudens pradžios programos prijungsime ir jau tradicinį kariliono festivalį.

– O kaip „Kultūra į kiemus“? Karantino metu įdomių, aktualių menininkų pasirodymų pro langus, iš balkonų stebėję Kauno ir Kauno rajono gyventojai netruko susidomėjimą šiuo projektu perduoti ir kitiems, pernai pati atradau ne vieną skambų savo ir kitų miesto mikrorajonų kiemą. Kur reikės eiti šiemet?

– Dar nenusprendėme! Tikriausiai į miesto kiemus grįšime po „Kiemų šventės“, kuri taps muzikos ir kaimynystės mieste sezono startu. Pasiteiravimų, ar gali mano kiemę vykti koncertas, tikrai daug, todėl šį kartą pasirodymo savo kieme reikės nusipelnyti (šypsosi). Vasaros pradžioje planuojame skelbti atvirą kvietimą kiemų bendruomenėms – jos turės sumanyti, kaip privilioti projektą į savo kiemą, įrodyti, kad jų kiemas bendruomeniškiausias, unikaliausias ir nusiteikęs švęsti, o mes pasistengsime, kad kiemo šventės metu gyventojai kartu galėtų pasimėgauti ne tik bendra vakariene, bet ir kultūriniu pasirodymu.

– Kiekvienas KMN komandos narys turi savo sritį, kuri jam rūpi, jaudina ne tik profesine prasme, bet ir asmeniškai. Kas tau svarbiausia?

– Pamenu, viename bendruomenių renginių vieniša senjorė susipažino su kita panašaus amžiaus moterimi. Nuo to laiko jos visada visur eidavo kartu. Toks pokytis, nors ir labai nedidelis, yra tai, dėl ko dirbu su bendruomenėmis. Apskritai gražu, kai žmonės randa prasmę to, ką daro. Pernai rudenį didžiajame „Fluxus“ festivalyje, kai pasirodymus Parodos kalno papėdėje rengė visos bendruomenės, daug žmonių išvis pirmąkart lipo ant scenos: kojos dreba, viskas baisu, bet jie tikrai tą vakarą atsimins kaip vieną iš̌ įsimintiniausių metų̨, o gal ir gyvenimo, įvykių.

– Kas tave motyvavo prisijungti būtent prie šios komandos?

Tad labai kviečiu Kauno kultūros entuziastus, bendruomenes, menininkus jungtis prie KMN šeimos.

– Dar visu tempu vykstant projekto „Kaunas 2022“ programai susipažinau su daug puikių žmonių, atradau nuostabių dalykų, kurie įprasmina gyvenimą – nesinorėjo to paleisti. Pradėjome svarstyti, kad KMN gali būti ta vieta, kurioje tęstume dalį pradėtų iniciatyvų ir taip išlaikytume „Fluxus Labas!“ sukauptą įdirbį, patirtį, kontaktus. Kartu bendruomeninėse veiklose norėjosi didesnės šiuolaikinio meno integracijos, dėl šios priežasties KMN atrodė kaip tinkama vieta šių dviejų krypčių sinergijai. Be to, šiuo metu man KMN yra puiki erdvė mokytis, kasdien sužinau ką nors naujo. Nekalbu tik apie biurokratines subtilybes – pati komanda suteikia daug žinių ir motyvacijos.

– Ką atsinešei pirmąją darbo dieną – ar turėjai konkretų planą?

– Pyragą (juokiasi). Na, žinoma, turėjau šį tą pasirašiusi. Savo aplinkoje atlikau nedidelį tyrimą ir supratau, kad net ir kultūros lauko žmonėms KMN atrodo gana uždara vieta, bet juk yra visai ne taip. Noriu stiprinti atviros organizacijos įvaizdį, sieksiu, kad būtume tikras kultūrinis centras, matomas visų miestiečių ir jiems prieinamas.

– Kaip apibūdintum KMN nieko apie juos nežinantiems? Juk tai ne tik koncertų ar parodų erdvė, ne tik skaitykla…

– Taip, lengviausia apibūdinti minint kryptis, kuriomis judame. Jau kiek papasakojau apie bendruomenių kryptį ir mano iš projekto „Kaunas 2022“ atsineštus renginius. Tuomet – edukacijų programos, darbas su įvairiomis socialinėmis grupėmis. Darbas įvairiomis priemonėmis – tai literatūra, kinas, dirbtuvės. Šiemet kviesime pas mus reziduoti kylančius kuratorius – tai unikali programa Lietuvoje. Žinoma, ir parodos, daugiausia šiuolaikinio meno. Taip pat – platformos kultura.kaunas.lt stiprinimas, kartu ir vietos kultūros lauko būrimas.

– Neatsitiktinai pakviečiau susitikti KMN skaitykloje. Čia, tikiu, gali vykti ne tik darbas (visada esame atviri norintiems tiesiog ramiai pabarškinti klaviatūra ar paskaityti) ir pokalbiai, bet ir kameriniai koncertai. Dar labai reikėtų kavinės, tiesa?

– Visko daug, ir nors mūsų komanda nedidelė, šiuo metu – šešiolika žmonių, kiekvienas dega tuo, ką daro. Manau, taip daug naudingiau visiems nei mechaniškai vykdyti užduotis.

Tad labai kviečiu Kauno kultūros entuziastus, bendruomenes, menininkus jungtis prie KMN šeimos. Kaunas turi nuostabų pastatą V. Putvinskio gatvėje, kuris vertas tapti mūsų visų kultūros, kūrybos ir susitikimų vieta.