– Ar tas jūsų paminėtas sumuštinis reiškia, kad bakalauro studijoms reikėtų rinktis „kietuosius“ mokslus – matematiką, fiziką, chemiją, inžineriją, o magistrantūroje jau užsidėti vadybininko ar ekonomisto kepurę, t. y. rinktis tuos „minkštuosius“ mokslus?

– Vieninteliai žmonės, kuriems tikrai reikia stoti į vadybą, renkantis bakalauro studijas, (tai kiekvienas moksleivis gali patvirtinti, apsidairęs tarp klasės draugų) yra tie , kurie yra verslininkai. Tai yra tas žmogus, kuris prekiauja telefonais, sugeba suktis įvairiose situacijose, sugalvoja idėjų, ką padaryti, nebijo, rizikuoja ir tai daro. Tam žmogui galima sudėti pagrindinių vadybos žinių, kad jis, baigęs vadybos studijas, būtų darbdavys, o ne darbo prašytojas.

Labai dažnai būna taip, kad žmonės baigia vadybą ir ateina prašyti darbo. „Vadyba“ reiškia „vadovauti“. Jie nori vadovauti pas ką nors kitą, o rinka sako – gerai, jei tikrai pasiruošęs vadovauti, tai pirmiausia vadovauk kažkam savo, sukurk įmonę, parodyk, ką tu gali. Pas mus įmonėse reikia užaugti, norint būti vadovu.

– Kokių sričių studijos garantuotų saugią ateitį arba saugiausią ateitį šiandien?

– Šiandien gyvename ketvirtojoje industrinėje revoliucijoje. Turbūt apie tai ne visi yra girdėję. Tai reiškia, kad šiandien vyksta tas technologinis lūžis, kai robotai, įvairios naujausios technologijos, paremtos emociniu, dirbtiniu intelektu, skaitmeninėmis technologijomis, ateina į mūsų pasaulį. [...] Nors to nesuprantame, informacinės technologijos šiandien yra kaip elektra. Daug išradimų buvo padaryta būtent atsiradus elektrai – visos šakos pradėjo daug efektyviau dirbti.

Tai dabar ateina su informacinėmis technologijomis. Ateina tie darbai, kurie generuoja daug didesnę pridėtinę vertę. Jie yra visur. Netolimi futuristai sako, kad po 10–15 metų visos kompanijos bus IT kompanijos. Jau šiandien automobilio gamyboje didžiąją dalį procesų valdo robotai. Kitose pramonės šakose yra lygiai taip pat.

– Kokias studijų programas patartumėte pasirinkti tiems, kuriems vis dėlto nesiseka tikslieji mokslai, bet puikiai sekasi, pavyzdžiui, kalbos, socialinių mokslų disciplinos mokykloje?

– Kalbos yra viena iš tų galimybių, kurią Lietuvoje turime. Esame maža šalis, turėjome daug istorinių momentų, kai buvome kitų skirtingų šalių dalimi, tad, būdami maži, turime mokėti mūsų kaimyninių šalių kalbas ir tarptautines kalbas.

Didžiausios perspektyvos šiandien siejamos su Skandinavijos kalbomis: švedų, danų, norvegų, suomių. Jei pasižiūrėtume į mūsų investicijų portfelį, t. y. didžiausių užsienio investuotojų Lietuvoje sąrašą, pirmoje vietoje yra Švedija. Tame pačiame dešimtuke sėkmingai yra Danija, Norvegija. Tai yra tos šalys, kurios daugiausia investuoja į Lietuvą. Jei pasižiūrėsime į kompanijas arba tuos prekinius ženklus, kurie yra aplink mus, pajausime, kad yra daug skandinaviškų prekinių ženklų. Skandinavai atvažiavę į Lietuvą jaučiasi beveik kaip namuose.

– Kiek reikėtų mokėti tų svetimų kalbų, kad, net ir nemokėdamas matematikos, nepaskęstum gyvenime?

– Pasaulis tampa globalus. Labai pritariu, kad mums tikrai visiems reikia mokėti lietuvių kalbą ir tai daryti labai gerai. Turbūt be anglų kalbos, kaip prieš kokių 30 metų be rusų kalbos, pasaulis mums uždarytas. Šios dvi kalbos neturėtų būti skaičiuojamos kaip užsienio kalbos, kurias moki.

Turbūt turėtume kreipti dėmesį į tas kalbas, kurios yra po šių dviejų. [...] Kuo daugiau kalbų moki, tuo jas lengviau mokytis. Poliglotams, žmonėms, kurie moka daug kalbų, tikrai labai lengva mokytis naujų kalbų. Mokėdamas be anglų kalbos vieną arba dvi kalbas, tikrai turėsi gerą, gerai apmokamą darbą.

– Lietuvoje vis dar gyvas mitas – aukštojo mokslo diplomas yra raktas į šiltą, sotų ir laimingą gyvenimą bei karjerą. Ar tikrai darbdaviai ieško bet kokio darbuotojo, turinčio aukštąjį išsilavinimą?

– Kaip dalinis darbdavys galiu pasakyti, kad nesu matęs nė vieno savo darbuotojo aukštojo mokslo diplomo, paties fizinio dokumento, kuris tai patvirtina. Taip, jaučiasi, kuris žmogus turi aukštąjį išsilavinimą, tam tikrus pagrindus, yra buvęs tam tikroje aplinkoje, bet labiausiai dėmesį vis tiek kreipi į jo patirtį ar asmenines savybes, kurios galėtų būti didesniu privalumu nei patirtis, kurios jis galbūt neturi. Matai potencialą, kuris labai greitai galėtų augti toje organizacijoje.

Aukštasis išsilavinimas šiandien prieinamas beveik bet kam. Tie, kurie turi pinigų, jį gali nusipirkti. Tikrai neperdedu – yra virtualių universitetų JAV ir kitur, kuriuose gali studijuoti nuotoliniu būdu ir gauti diplomą. Lietuvoje tai taip pat galima daryti. [...]

– Kokių įgūdžių, gebėjimų ar žinių stokoja ieškantieji darbo?

– Turbūt stokoja tų žinių, kurios labiausiai reikalingos šiandien, arba įgūdžių ir gebėjimų, kurių ieško darbdaviai. Pradėkime nuo paprastų dalykų – orientacija į rezultatą. Kiekvienas darbdavys nori, kad darbuotojas orientuotųsi į rezultatą. Taip pat svarbus strateginis mąstymas, problemų sprendimas, darbas komandoje, kūrybiškumas – tai tokie universalūs dalykai. Tas pats lankstumas yra svarbus, negali vien tik laikytis savo – aš darysiu taip, o ne kitaip. Šiandieniniame pasaulyje visi turime būti lankstūs.

– Kokios naujos profesijos šiandien jau atsirado rinkoje arba atsiras po ketverių ar šešerių metų, kurios bus itin paklausios, o kokioms kvalifikacijoms ar kokiems specialistams, deja, jau šiandien skambina varpai?

– Dar kartą galiu tik pabrėžti teisininkus ir jų jau esamą šiandieninę perprodukciją rinkoje. Labai gaila, kad advokatų kontoros garsiai nepasako – nebesimokykite teisės, nes mes jums neturime darbo. Šiandien paruošiama apie 1,5 tūkst. teisininkų, kai rinka gali priimti apie 70. [...] Visi šią žinutę turi transliuoti. Rinkodara viena negali nieko padaryta. Architektų mes taip pat paruošiame per daug – 150 baigia kiekvienais metais. Latviai jų per metus paruošia 20, o estai – 15. Perspektyvos susijusios su biotechnologijomis, genų, informacinėmis technologijomis, duomenų analitika. Tai pagrindinės sritys, kuriose yra didžiausias potencialas.