Viliojo strazdo balsu

Ornitologas Vytautas Eigirdas tikino, jog naktį iš sausio 31-osios į vasario 1-ąją plušėjo nuo 19 iki 7.30 val.

"Dar nesu tokios nakties matęs. Rekordų nesiekėme, tačiau per vieną naktį sugaudyti pusšimčio apuokų dar neteko. Iš vakaro atsitiktinai pastebėjau virš galvos sukančius net kelis apuokus. Tą dieną gaudėme strazdus, todėl leidome strazdų balsus. Apuokai kartais juos medžioja, todėl ir suskrido suvilioti garsų", – pasakojo V.Eigirdas.

Įprastos paukščių migracijos metu ornitologai apuokus bandydavo pritraukti smulkių graužikų lemingų balsais. Šie gyvūnai Lietuvoje negyvena, jie paplitę Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje, Rytų Sibiro taigoje.

"Panašu, jog apuokams ėmė grėsti badas. Iš 52 sugautų mažųjų apuokų kai kurie svėrė per mažai. Kiti daugmaž atitinka svorio normas, tačiau matyti, jog maisto šiems paukščiams ėmė stigti. Nors žiema, rodos, švelni, tačiau apuokams ji nėra palanki. Gausiai pasnigo, tada buvo atlydys ir vėl pašalo. Ant sniego susidarė ledo plutelė, kurios apuokai nepramuša. Jie nebegali medžioti. Panašu, jog kaip tik tą naktį jie traukė į šiltesnius kraštus", – įžvalgomis dalijosi V.Eigirdas.

Grobis – garso kolonėlė

Apuokai migruoja nedideliais būreliais. Iš kur Ventę pasiekė šie apuokai, dar aiškinamasi.

"Vienas jų buvo žieduotas Suomijoje. Kiti neturėjo žiedų. Aš juos sužiedavau. Spėju, jog šie būriai traukė iš šiaurinės dalies. Gal ir iš Suomijos, Estijos ar Rusijos, kur žiema yra gilesnė", – svarstė ornitologas.

Tai, kad paukščiai Ventėje pasirodė išbadėję, rodė daugybė ženklų.

"Matyt, jie čia surado mitybos bazę. Gaudo jie ne tik pelėnus, bet ir smulkesnius paukščius, vabzdžius ar driežus. Vienas jų į tinklą pakliuvo nešinas pelėnu, kitam iš snapo išsprūdo smilginis strazdas. Kai numečiau ir vieną, ir kitą grobį, net keli apuokai supuolė dėl jo peštis. Labai įdomu buvo, tokių vaizdų nebuvau matęs. Numetus pirštinę ant žemės, iš tamsos ją tą pačią sekundę atakuodavo keli apuokai. Panašu, jog juos buvo prispaudęs badas. O vienas apuokas sugebėjo nugvelbti garso kolonėlę, kuri skleidė strazdo balsą. Dažniausiai mes ją įdedame į medžiaginį maišelį ir pakabiname medyje. Nunešė su viskuo. Laimei, kolonėlė, nors ir nedidelė, bet sunkoka. Ji iškrito, o štai maišelis dingo nežinia kur", – juokėsi V.Eigirdas.

Ornitologas prisiminė, kad anksčiau vieną kolonėlę, stovėjusią ant žemės, nugvelbė lapė, kuriai patiko paukščių balsai.

Žūties išvengs

V.Eigirdas tikino per tokį apuokų antplūdį vos spėjęs suktis.

"Nebuvo kada kiekvieno jo pasverti ir patyrinėti. Čia jau mokslininkai turėtų atlikti rimtesnius tyrimus. Didžioji dalis buvo suaugę paukščiai. Veikiausiai jaunikliai į pietus patraukė rudenį, o šie suaugę sparnuočiai liko žiemoti. Nemanau, jog šiems paukščiams gresia žūtis. Jie pasitrauks į Lenkiją, Vokietiją ar Prancūziją. Gal net ir neskris toli, ras vietų, kur nėra sniego dangos", – aiškino V.Eigirdas.

Po šios įspūdingos nakties ornitologas dar kelias naktis mėgino gaudyti apuokus, tačiau į tinklus teįkliuvo du apuokai ir viena naminė pelėda.