Taip trečiadienį nusprendė Vyriausybė, davusi startą Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos – ribų ir tvarkymo planų – keitimui.

Kaip nurodo Aplinkos ministerija, šio keitimo tikslai – padidinti Punios šilo gamtinio rezervato plotą, nustatyti priemones, skirtas paprastosios pušies ir paprastosios eglės genetiniams ištekliams išsaugoti ir atkurti.

Taip pat ketinama Punios šile nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas, jose taikomas apsaugos ir tvarkymo kryptis, priemones.

„Punios šilo gamtinio draustinio teritorijoje bus sudarytos teisinės prielaidos vykdyti specialiuosius – biologinės įvairovės palaikymo – ir kitus kirtimus bei kitas priemones, reikalingas pušies ir eglės genofondui išsaugoti“, – teigia ministerija.

Numatoma, kad rezervato plotas didėtų 282 hektarais.

„Pušies genetinių išteklių būklė Punios šile įvertinta kaip kritinė – būtina taikyti priemones (...) pušies ir eglės genetiniams ištekliams išsaugoti visame Punios šile“, – teigia ministerija.

Anot jos, jei bus taikomos numatytos priemonės, didesniame plote bus išsaugotos genetiniu požiūriu vertingiausios pušies ir eglės populiacijos, padidintas griežtai saugomų teritorijų plotas, išsaugotas didesnis plotas didele biologine įvairove pasižyminčių brandžių ir perbrendusių medynų.

Nemuno vingyje esantis Punios šilas yra išskirtinės vertės medynų kompleksas, kuriame dėl ribojamos ūkinės veiklos išliko daug pirmykščiams Europos miškams būdingų gamtinių komponentų. Jame tebeauga šimtamečiai ąžuolai ir pušys, yra natūraliai susiformavusių tankumynų ir plynių, miško šlapynių ir atvirų viksvynų. Jis neretai vadinamas biologinės įvairovės židiniu dėl daugybės jame aptinkamų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių ir saugotinų buveinių.

2022 metų pavasarį Vyriausybė pritarė sprendimui penkis kartus išplėsti Punios šilo teritoriją ir suteikti gamtinio rezervato statusą. Tai – pirmasis Lietuvoje tokio dydžio gamtinis rezervatas, apimantis beveik visą miško masyvą.