Tam yra svarbi priežastis – jai kelią paruošė pavasaris. Atrodo, kad daug ką vasarai reikės tęsti iš paveldėtų darbų, nes atrasti tokių, kas dar nepabudo ir nepakilo gyventi, vargu ar pavyktų.

Pavasario palikimas visada turtingas, skatinantis darbuotis, kurti, auginti toliau. Šiemet pavasaris buvo kaip reta turtingas ir dosnus. Kai suprantame, kad pavasaris jau atliko didžiuosius darbus ir ruošiasi išeiti, gimsta šioks toks kartėlis – juk mes spėjome pamatyti ir padaryti ne viską!

Ar pamenate, ką apie pavasarį kalbėjote žiemą? Kokius susitikimus su juo ir kokius darbus planavote? Rodėsi, jis būsiąs beribis, o mes – besiplaikstantys tarp žydinčių sodų, žaliuojančių miškų, akimis sekantys danguje šaudančius čiurlius. Visa tai jau buvo. Jei nespėjome to pamatyti, bandykime. O gal dar ką nuveiksime ir pamatysime. Jei ne, nieko tokio, po metų bus dar vienas pavasaris. Jauna vasara neleidžia tapti pesimistu. Mes privalome regėti grožį, gėrį, ir juo dalintis su visais.

Šio pavasario augintų turtų perdavimas vasarai simboliškas. Jie tiesiog paliekami auginti ir gausinti. Pagal žiedų gausą regima – daugelio uogų, vaisių turėtų būti labai daug. Ir ne tik tų, kuriuos auginame savo soduose ar daržuose. Gerai žydėjo mėlynės ir žemuogės. Iki šiol neregėjome šalnų, tad užmegztos uogos pradeda didėti, o dėl šalnų dar nestrakinėkime iš džiaugsmo, nes gamta turi bent dvi savaites. Iki birželio 5 ar 8 dienos šalnų pavojus – realus.

Ne viską gimstantį ir augantį regime ir galime suskaičiuoti, tačiau jau gimsta pirmieji stirniukai. Briedžiukams – mėnuo, elniukams mažiau, lapiukai žaidžia prie savo namų ant smėlio kauburio. Vilkiukai mokosi kovoti tarpusavyje, tykoti. Žvalgantis į žvėrių pasaulį stebimės tai vienur, tai kitur šmėžuojančiomis meškomis. Rodosi, kad šis gyvūnas tampa vis labiau įprastas.

Štai kad ir vieną jų nakties kelyje vairuotojas susitiko Žemaitijoje, prie Varnių. O keliuose gausu kitų žvėrių, briedžių, stirnų, tik šernų reta, nes jų populiacija nukentėjo nuo afrikinio kiaulių maro. Šiandien kalbame apie susidūrimus su žvėrimis, dažnai net kaltiname juos, tačiau būkime teisūs. Kiekviename tokiame atvejyje daug ir mūsų kaltės.

Vis garsiau cirpia varnėnų jaunikliai. Tėvams didelis rūpestis, visada alkani vaikai verčia juos nuo ankstumos iki vėlumos braidyti po žolę, stvarstyti, rinkti vabzdžius ir kišti į pražiotus snapelius. Dar savaitė, varnėniukai paliks inkilus ir žinosime, kad jau atėjo tikroji vasara.metų