Į Lietuvą sugrįžo lietus, kurio taip reikėjo žemei. Dar sunku pasakyti, ar jo pakaks ne palaistyti, o pagirdyti, pripildyti žemę drėgmės ir vandens, be kurio pavojinga sutikti žiemą. Žinoma, mes pamename ne vieną rudenį, kai vanduo dirvoje buvo išnaudotas, kaip sakoma, iki dugno. Tokiais metais vandens pusiausvyrą grąžino tik žiema ir jos tirpsmo vandenys.
Vis labiau brendame į tamsą. Dar porą mėnesių trumpės diena. Mes būsime ėjimo tamson liudininkai. Šis reiškinys gamtoje yra signalas ruoštis poilsiui ir žiemai. Tiesa, vargu ar iš šių ženklų galėtume ką nors pasakyti apie antrąją rudens pusę ir žiemą. Tiesiog taip gamtoje lemta: kaupti riebalus, šiltinti kailius, ruoštis žiemos miegui ar pagaliau išskristi.
Paukščių žieduotojai pamaryje ir Kuršių nerijoje viliasi, kad iki lapkričio dar plūstelės vėluojančių paukščių banga. Iš tikrųjų praėjusi vasara buvo labai palanki. Paukščiams perėti ir jauniklius auginti sąlygos buvo puikios, todėl jų turėtų būti šiek tiek daugiau.
Rudeniui persivertus antron pusėn, stebime ne tik įprastus gamtos reiškinius. Kai kas įdomaus yra ir mūsų aplinkoje. Štai soduose galima rasti žydinčių, šalnų dar nepakąstų, iš naujo pražydusių svarainių, putinų, obelų, kriaušių šakelių. Šiemet tokių atvejų tikrai nereta. Beje, dar žydi kai kurie tradiciniai vėlyvo rudens augalai – šiurkščialapiai astrai, rykštenės, kraujažolės. Įdomu tai, kad žieduose dieną galima išvysti bičių ir žiedmusių. Kažin ar augalai suteikia jiems nors trupinį maisto?
Vėjas dar nenuplėšė lapų, todėl gamta išsaugojo reto grožio spalvų paveikslą. Turime pripažinti – toks būna anaiptol ne kiekvienas ruduo. Gamtoje lapai ir jų kritimas – dėsningas reiškinys. Tačiau medžiams nereikalingi lapai neliks gulėti. Greitai juos, lietaus priplaktus prie žemės, pradės į savo urvelius nešti sliekai, skaidys daugelis kitų bestuburių. Nereikės nė metų, ir mes nerasime net jų žymės.
Todėl rūpinkimės tik savo aplinka. Šluokime, bet nedeginkime, kompostuokime. Ir būtinai palikime jų ant medžių šaknų. Juk tam skirtas storas lapų kilimas – šaknis apsaugoti nuo žiemos šalčių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Spalvingas paukštelis neša mirtiną pavojų1
Naujosios Gvinėjos gyventojas, spalvingas paukštelis pitohas (lot. pitohui), tik iš pažiūros gali atrodyti nekaltai gražus sparnuotis. Švilpikinių šeimos paukščių genties atstovas, pasirodo, neša mirtiną pavoj...
-
Iš Baltarusijos į Lietuvą per Čepkelių raistą atbėgo vilkų gauja5
Kabelių užkardos pasieniečiai užfiksavo, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą vienu metu įbėgo devyni vilkai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Parkas suskaičiavo, kiek surinko už lankytojo bilietus1
Kauno marių regioninis parkas pasidalijo informacija, kiek lėšų pavyko gauti iš pernai metais parduotų lankytojų bilietų. Surinkta suma beveik pusę tūkstančio mažesnė, nei buvo ankstesniais metais. Tačiau tai vis tiek prisidės prie l...
-
Geologai: Papilės piliakalnio nuošliauža toliau slenka1
Lietuvos geologijos tarnybos specialistams praėjusį mėnesį apžiūrėjus Papilės I piliakalnį pastebėta, kad jo deformacijos nesustojo – aukštojoje dalyje susidariusi nuošliauža per tris mėnesius pasislinko kelis centimetrus. ...
-
Dvynukės pandos išbandė naują žaidimų kambarį
Berlyno zoologijos sode – dvynukių šėlsmas. ...
-
Gamtos išdaigos nustebino net pačius grybautojus: ar verta sunerimti?
Kol dauguma sausio pirmąją ilsėjosi po naujametinio vakarėlio, grybautojai leidosi į miškus, kuriuose rado daugybę grybų. Žmonės stebisi: jei anksčiau grybavimo sezonas baigdavosi rudenį, o sausį jau spausdavo šaltukas, dabar mi&scaro...
-
Audra padarė žalos Baltijos jūros krantams
Smarki audra padarė žalos Baltijos jūros krantams, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. ...
-
Pernai Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių, 12 hidrologinių stichinių reiškinių1
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Patvirtinta: svarbioje srityje Lietuva išlaiko laisvos šalies statusą2
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (angl. WOAH) oficialiai patvirtino, kad Lietuva toliau išlaiko laisvos šalies nuo snukio ir nagų ligos, smulkiųjų atrajotojų maro bei afrikinės arklių ligos statusą. ...
-
Ledinės maudynės virto bendryste: savo pomėgiu mėgina užkrėsti ir kitus1
Ledines maudynes mėgstantys plungiškiai, susibūrę į „Plungės ruonių“ asociaciją, savo pomėgiu maudytis lediniame vandenyje ir kitus mėgina užkrėsti keliaudami po miestelius ir kaimus. ...