- LRT Radijo laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje – pati vasaros viršūnė, pats gražumas. Mes kaip visada gyvename laukimu, nes mums taip patinka. Dabar laukiame Joninių, nes jos – labai svarbi ir didelė šventė. Tačiau ar žvelgdami taip toli į priekį nepamiršime ir to, kas vyksta dabar?
Visko gali būti, juk šis metas toks visko pilnas – šviesos, įvykių, judėjimo, laukimo... Būk geras, pabandyk – sutalpink visa tai... Vargu ar pavyks... Jūs patys matote: lekiam skubam per dienas, planuojam ir svajojam, o vakarais nuleidžiame rankas ir atsidūstame – ir vėl nespėjome. Gal rytoj?..
Žinia – gražių darbų, sako, atidėti rytojui negalima. Tačiau jeigu jėgų pritrūko, jei vakaras jau temsta ir dangaus raudonis ištirpo, tada žinome, kad laikas poilsio. O kada gi ilsisi paukščiai – net kregždutės ulba tamsoje, o rytą jos pakirdusios skraido tada, kai mes keliamės į ankstyvąją žvejybą. Taigi ir vėl paukščiai mus aplenkė...
Nesigraužkime – paukščiai niekur neskuba, jie tik daro tai, ką jiems yra pasakiusi daryti gamta. Beje, kregždučių pirmosios vados vaikai jau dideli, išskrido iš lizdų ar tuoj pat išskris. O greta mūsų gyvena dar vienas paukštis.
Čiurlių lizduose jau yra arba risis po dienos kitos jaunikliai. Jie – vasaros paukščiai, per Jonines yra pats jų energijos pakilimas. Apie čiurlius mes turėtume kalbėti daugiau, nes mūsų klausytoja, prisistačiusi senjora Adolfina, atsiuntė laišką.
Ji rašo: „Eidama pro tvenkinį, buvo koks metras nuo kranto, ant senų švendrų pamačiau čiurlį. Teko nusiauti ir paėmus smarkiai sviesti į viršų. Iš antro karto pavyko ir jis nuskrido. Man atrodo, kad jis nebuvo riebus, gal neapskaičiavo savo veiksmų ir kliudė vandenį. O pernai teko storulį čiurlį išmesti į viršų stadione. Būna malonu žiūrėti į nuskrendantį... Gal ne visi žino, kaip juos išgelbėti?“
Šįkart norėtume pritarti Jums ir priminti tik mažą čiurlių biologijos detalę: taip, jie tikrai puikūs skrajūnai, tačiau patys nuo žemės negali pakilti į orą. Jei nutinka taip, kad jie užkliūva ir atsiduria ant žolės, asfalto, kiemo takelio, juos išgelbėti galime tik mes – pamesdami į orą ir pratęsdami jų skrydį.
Čiurliai patys nesirenka, kaip jiems elgtis. Jų kojos visai trumpos, nagai lenkti ir aštrūs. Tokiais lengva užsikabinti už sienos atbrailos, inkilo sienelės, bet atsispirti nuo žemės jie netinka. Pas mus čiurliai labai mielai įsikuria inkiluose, kuriuos ką tik paliko varnėnai. Tokios pat jų mėgstamos vietos – plyšiai sienose, palėpės. Taigi, jei turite nors mažą akimirką stebėti šiuos paukščius, galite pamatyti, kaip atnėrę per kiemą jie šauna palėpėn, pakimba trumpam ar stačia galva neria inkilo angon. Sutikite – ne visiems tai įmanoma...
Beje, neseniai mums skambino šiauliečiai ir pasakojo apie lapiukus, kurie apsigyveno jų sodų bendrijoje. Mažyliai iš kažkur atsirado sename kanalizacijos šulinyje, jie ten slepiasi, bet visą dieną laigo po sodą, rausia žemę, žaidžia. Žmonės sunerimę – ar viskas gerai, ar lapiukai nėra našlaičiai ir – kodėl nematyti jų mamos.
Oi ne, lapiukai tikrai turi mamą. Kažkur yra ir jų tėtė lapinas, bet jis keliauja sau, ir niekas jo kelių nežino. Taigi mama vis gaudo peles ir kurmius, renka savo vaikams maistą. Pasirodo keletą kartų per parą, pažaidžia su jais ir vėl pradingsta. Lapiukai gimė ne čia, o kažkur toli miške, giliame urve. Kai jiems sukako pusantro mėnesio, mama juos išsivedė į laikiną urvą, tokiu čia tapo tas kanalizacijos šulinys. Tačiau po dešimties dienų jie iškeliaus dar kažkur, paskui – dar.
Taigi lapiukai pabus čia ir pradings. Ko gero, visi, kam jų buvo gaila ar šiek tiek baisu, jų pasiges – juk buvo mieli kaimynai...
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dangus – ypač rausvas: ar žinote to priežastis?
„Ar žinote, kodėl tekant arba leidžiantis Saulei danguje būna daugiau oranžinių ir net raudonų atspalvių?“ – klausia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Sureagavo į planus tvarkyti upes: ši Nemuno atkarpa turi išlikti nepakeista
Kylant didžiųjų upių tvarkymo vajui, Dzūkijos nacionalinis parkas siūlo atkreipti dėmesį į Nemuno kraštovaizdžio įvairovę. Pasak parko savanorio, tai būtina išsaugoti. ...
-
Fiksavo netikėtą šimpanzių elgesį: visiems kartu – smagiau?
Japonijos mokslininkai fiksavo netikėtą šimpanzių elgesį, kuris gali padėti atskleisti šių primatų socialinę dinamiką. Kioto universiteto profesoriaus Shinya Yamamoto vadovaujama komanda nustatė, kad šimpanzės pasižymi „u...
-
Atskilęs didžiausias pasaulyje ledkalnis – rimta grėsmė: gali smarkiai padidinti mirtingumą
Didžiausio pasaulio ledkalnio skersmuo siekia daugiau kaip 30 kilometrų, o jo didžioji dalis yra po vandeniu. Tačiau virš bangų iškilusi įspūdinga, net 40 metrų aukščio ledo siena. Šis ledkalnis atitrūko nuo Antarktidos le...
-
Debesnų draustinis Varnių regioniniame parke bus geriau pritaikytas lankytojams
Žemaitijos Varnių regioniniame parke esantį Debesnų draustinį iki 2027 metų rudens ketinama dar labiau pritaikyti lankymui. ...
-
Paukščių giesmės sausį: žiemoja ar grįžo?
Lietuvoje turėtų būti gilus viduržiemis, bet gamta nesnaudžia, o gal ir nebuvo rimtai įmigusi. Žmonės pastebi triukšmingus varnėnų būrius. ...
-
Šalčiui apėmus didelę JAV dalį, sniegas nustebino Naująjį Orleaną
Oro masės iš Arkties antradienį nulėmė šalčius daugiau kaip pusėje JAV teritorijos, įskaitant prie Meksikos įlankos esantį Naująjį Orleaną, kur užfiksuotas didžiausias per kelis dešimtmečius snygis. ...
-
Trumpai ir aiškiai: kur kreiptis mieste pastebėjus gyvūno gaišeną?5
Ne vienas esame pastebėję negyvą gyvūną gatvėje, parke ar kur kitur mieste. Tokiais atvejais norėtųsi imtis veiksmų, bet dauguma sutrinka, ką tiksliai reikėtų daryti, kur kreiptis? ...
-
Sausį – gamtos išdaigos: ši žiema tikrai stebina
Sausiui dar nepasibaigus lietuviai socialiniuose tinkluose dalijasi gamtos išdaigų vaizdais. ...
-
Obelynėje skaitmeninami želdiniai
Nuo 2024 m. prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos obelų sode ir dendrologiniame parke vykdomas projektas „Obelynės parko želdinių inventorizavimas ir skaitmeninimas“ – pirmasis skaitmenizuotas želdynų projektas Lietuvoje. ...