- Vida Gerikienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Kraštotvarkos katedros lektorė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išpuoselėta veja sodyboje džiugina akį ir lyg minkštas kilimas traukia pailsėti. Tinkamai prižiūrima ji išliks graži keliolika ir daugiau metų.
Nepakanka maisto medžiagų
Intensyviausiai žolė auga gegužės rugpjūčio mėnesiais. Viena svarbiausių priežiūros taisyklė – šienauti 1/3 vejos aukščio dukart per savaitę.
Reguliariai pjaunant, priklausomai nuo žolių rūšies, vejos paskirties ir metų laiko, ji sutankėja, pasidaro sveikesnė ir išvaizdesnė. Jeigu šienaujama nereguliariai bei drastiškai, pastebimai suprastėja ir vejos kokybė.
Karštu ir sausu oru pjaunama rečiau ir aukščiau – taip užtikrinama, kad vanduo garuos lėčiau. Per sausras žolės geriau visai nepjauti, kad ji nenudžiūtų.
Šienaujant aukštesnę kaip 10–12 cm žolę, apsinuogina jų krūmijimosi centrai ir saulė iškaitina viršutinį velėnos sluoksnį, todėl reikėtų stengtis, kad veja neperaugtų. Kad žolė atrodytų gražiai ir būtų sodriai žalios spalvos, ją reikia reguliariai tręšti. Kokia bebūtų dirva, augalams nepakanka joje esančių maisto medžiagų.
Mineralinėmis trąšomis tręšiama du tris kartus per sezoną (pavasarį ir vasarą) azoto (N) turtingomis trąšomis. Taip pat rekomenduojamos kompleksinės trąšos su mikroelementais. Negalima tręšti šlapios vejos, nes prilipusios prie žolės trąšos ją nudegins. Patręšus veją būtina gausiai palaistyti.
Laistyti – papildomai
Užsitęsus sausrai žolės išlieka gyvos, bet karštis visada pakenkia vejos grožiui.
Skirtingos žolių rūšys skirtingai atsparios sausrai ir drėgmės reikalauja nevienodai. Palijus jos atgyja ir ima augti vėl, bet nukenčia dekoratyvumas.
Kad veja išliktų dekoratyvi, ją reikia laistyti papildomai, nelaukiant, kol žolė pradės džiūti ir ruduoti. Nerekomenduotina laistyti per vidudienio kaitras, nes vandens lašai gali nudeginti žolę.
Gerai prižiūrimose, tręšiamose bei laiku šienaujamose vejose piktžolių paprastai nebūna. Pasirodžiusias piktžoles reikia išrauti arba kuo giliau žemėje pakirsti jų šaknis, stengiantis kuo mažiau pažeisti vejos žolių šaknis.
Piktžoles galima naikinti ravint arba naikinti herbicidais. Pastaruoju atveju būtina saugoti vejos plotuose greta augančius dekoratyvinius augalus.
Vienmetės trumpaamžės piktžolės sunaikinamos reguliariai pjaunant veją.
Kova su kenkėjais
Dažni ir visai nelaukiami vejų "svečiai" – kurmiai. Kovoti su jais reikia iš karto, vos pastebėjus išraustą kauburėlį.
Parduotuvėse galima įsigyti prietaisų, skleidžiančių elektromagnetinius virpesius, taip pat atbaidančių preparatų. Senesnėje velėnoje galima įkasti specialius spąstelius.
Kai veja pjaunama per trumpai (1–2 cm), ją gali gadinti sliekai, į paviršių išverčiantys dirvos gumulėlius. Jei viename kv. m aptinkama apie 50 gumulėlių, su sliekais reikia kovoti. Veją patartina dusyk patręšti amonio salietra arba fiziologinėmis rūgščiomis trąšomis, geriausia – amonio sulfatu.
Skruzdėlynus galima naikinti insekticidu deciu (1 ml preparato litrui vandens) ir kitais preparatais.
Nuo šunų šlapimo vejoje lieka rudos dėmės. Pastebėjus, kad keturkojis nusišlapino ant žolės, tą vejos vietą reikėtų nedelsiant gausiai palieti vandeniu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Spalvingas paukštelis neša mirtiną pavojų1
Naujosios Gvinėjos gyventojas, spalvingas paukštelis pitohas (lot. pitohui), tik iš pažiūros gali atrodyti nekaltai gražus sparnuotis. Švilpikinių šeimos paukščių genties atstovas, pasirodo, neša mirtiną pavoj...
-
Iš Baltarusijos į Lietuvą per Čepkelių raistą atbėgo vilkų gauja5
Kabelių užkardos pasieniečiai užfiksavo, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą vienu metu įbėgo devyni vilkai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Parkas suskaičiavo, kiek surinko už lankytojo bilietus1
Kauno marių regioninis parkas pasidalijo informacija, kiek lėšų pavyko gauti iš pernai metais parduotų lankytojų bilietų. Surinkta suma beveik pusę tūkstančio mažesnė, nei buvo ankstesniais metais. Tačiau tai vis tiek prisidės prie l...
-
Geologai: Papilės piliakalnio nuošliauža toliau slenka1
Lietuvos geologijos tarnybos specialistams praėjusį mėnesį apžiūrėjus Papilės I piliakalnį pastebėta, kad jo deformacijos nesustojo – aukštojoje dalyje susidariusi nuošliauža per tris mėnesius pasislinko kelis centimetrus. ...
-
Dvynukės pandos išbandė naują žaidimų kambarį
Berlyno zoologijos sode – dvynukių šėlsmas. ...
-
Gamtos išdaigos nustebino net pačius grybautojus: ar verta sunerimti?
Kol dauguma sausio pirmąją ilsėjosi po naujametinio vakarėlio, grybautojai leidosi į miškus, kuriuose rado daugybę grybų. Žmonės stebisi: jei anksčiau grybavimo sezonas baigdavosi rudenį, o sausį jau spausdavo šaltukas, dabar mi&scaro...
-
Audra padarė žalos Baltijos jūros krantams
Smarki audra padarė žalos Baltijos jūros krantams, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. ...
-
Pernai Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių, 12 hidrologinių stichinių reiškinių1
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Patvirtinta: svarbioje srityje Lietuva išlaiko laisvos šalies statusą2
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (angl. WOAH) oficialiai patvirtino, kad Lietuva toliau išlaiko laisvos šalies nuo snukio ir nagų ligos, smulkiųjų atrajotojų maro bei afrikinės arklių ligos statusą. ...
-
Ledinės maudynės virto bendryste: savo pomėgiu mėgina užkrėsti ir kitus1
Ledines maudynes mėgstantys plungiškiai, susibūrę į „Plungės ruonių“ asociaciją, savo pomėgiu maudytis lediniame vandenyje ir kitus mėgina užkrėsti keliaudami po miestelius ir kaimus. ...