Prie uosto vartų šios žuvys atkeliauja, kai ima pūsti pietvakarių ar vakarų vėjai.

"Tačiau tikrasis jų tikslas – Karklės pakrantės. Būtent ten strimelės neršia. Tačiau tai vyksta ne iš karto, šios žuvys neršia pamažu. Jos ieško akmeningų, seklių vandenų. Paprastai strimelės prie uosto vartų ima sukiotis dar kovo vidury, tačiau nerštas įsibėgėja įšilus, balandžio mėnesį", – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Strimelės prie molų patenka atsitiktinai, jas atneša srovės. Kol kas žvejai gausiu laimikiu nesidžiaugia. Daugiau pavyko pagauti tik šiltomis praėjusios savaitės dienomis. Tačiau viliamasi, kad netrukus šių žuvų žvejyba taps sėkmingesnė.

Netrukus žvejus mėgėjus ims vilioti vėjažuvės, kurios ima kibti antroje balandžio pusėje. Dažniausiai žvejai jų gaudyti telkiasi ant Palangos tilto. Šių įspūdingų formų žuvų kaulai yra neįprastos žalsvos spalvos.

"Vėjažuvėms reikia, kad vandens temperatūra pasiektų 6–8 laipsnius šilumos. Vėjažuvė yra pelaginė, nenustygstanti vietoje žuvis", – aiškino R.Dailidė.

Prieš keletą dienų mieste pasirodė prekeiviai, kurie strimelių kilogramą pirkėjams siūlė vos po 1 eurą.

O štai Veiviržėnuose prieš kelias dienas stebino vienišas stintų pardavėjas iš Rusnės. Ilgokai nesulaukęs pirkėjų, žmogus stintų kainą nuo 2,5 euro ėmė leisti iki 2 eurų, o galų gale sutiko ir su 1,5 euro suma.

"Niekas neperka. Kas čia tiems žmonėms pasidarė? Visi kirminų bijo", – liūdnai kalbėjo žmogus.

"Visuomet stintų viduriuose yra kirmėlių, simbiotinės kirmėlės nėra parazitai. Jos stintoms nekenkia. Gamta tuštumos nemėgsta. Kirmėlių dažniausiai randama pūslėje", – kalbėjo R.Dailidė.

Beje, jos ir žmogui nepavojingos.

"Strimelės taip pat turi kirmėlių. Didžioji dalis žuvų jų turi. Vienos – didesnės, kitos – mažesnės, o kai kur tik nematodai, kurių neįžiūrėsi. Todėl ir rekomenduojama kepti žuvį. Vertėtų laikytis atsargumo priemonių net ir valgant sūdytą žuvį. Druskos koncentratas veikia naikinamai, neleidžia vystytis baltymui. Tačiau kaspinuotį galima pasigauti. Tik šiaip kirmėlės yra labai skirtingos. Žmogus kirmėlėms yra evoliucinė aklavietė", – aiškino R.Dailidė, pridurdamas, kad parazitams vystytis reikalinga tam tikra terpė.