Lesinti – iki pavasario

Pasak ornitologo, biologo dr. Broniaus Šablevičiaus, paukštelius reikėtų pradėti lesinti paspaudus šaltukui ir pasnigus. Iki tol laukiniai paukščiai kuo puikiausiai susiranda maisto patys. Pradėjus lesinti per anksti, paukšteliai pripranta prie lengvo „grobio“ ir nebesistengia maisto susirasti kitur.

„Jeigu dar nepradėjote lesinti paukštelių, siūlyčiau luktelti iki pirmojo šaltuko. Auksinis ruduo baigėsi visai neseniai, tad maisto paukščiams gamtoje dar tikrai yra. Vis dėlto, žinau, kad dalis žmonių paukščius pradeda lesinti jau rudenį, nes įrengus lesyklėles prieš langus, jiems labai smagu stebėti gyvąjį televizorių. Jei jau pradėjote lesinimo procesą, svarbu to nenustoti daryti iki pat pavasario, kadangi paukščiai labai pripranta prie lesyklos ir joje neradę maisto gali žūti – atkreipė dėmesį biologas. – Pradėti lesinti paukščius niekada nėra vėlu. Tad net jei pavėlavote atidaryti lesyklėlių sezoną, drąsiai galite paukštelius imti lesinti antroje žiemos pusėje. Papildomi maisto resursai jiems padės iškęsti ilgas žiemos naktis ir šaltį. Tik nepamirškite, kad pradėję tai daryti, turėsite lesinimą tęsti iki pavasario.“

Geriausias delikatesas – sėklos

Dr. B. Šablevičiaus teigimu, mūsų lesinami paukščiai yra grūdlesiai ir mėsėdžiai. Tad puiki idėja juos pavaišinti įvairiomis sėklomis, ypač tiks saulėgrąžos. Jos turėtų būti neišgliaudytos, nes paukšteliai mėgsta sėklas išlukštenti patys. Jei turite lesyklą, tikriausiai jau pastebėjote, kad zylėms patinka pasiimti vieną sėklelę, ją nusinešti į medį ir ten išlukštenti bei sulesti branduolį. Grūdlesiams paukščiams labai patiks ir kruopos, ypač soros.

Mėsėdžiai paukščiai, pavyzdžiui, zylės gamtoje renka vabzdžius. Pastarųjų nelikus, šiuos paukštelius galima pamaloninti lašinukais, kurie turėtų būti nesūdyti ir be raumens – gryni, balti. Tiesa, lašinukus labai mėgsta ir geniai, kurie atskridę į lesyklą gali išvaikyti mažus paukštelius, o patys pavogti lašinių gabalėlį ir nuskristi. Tad lašinius geriausia pririšti ant tvirtos virtuvės ar prikalti.

„Į lesyklėles jokiu būdu negalima dėti maisto atliekų, tarkime, supelijusios duonos ar batono. Pelėsio prisilesę alkani paukšteliai gali sunegaluoti. Paukščiams neduokite ir sūraus fermentinio sūrio, tačiau varškės sūrio pasiūlyti galima, nes jame nėra druskos. Tinka ir varškė, kurią paukšteliai galėtų pamažu lesti. Vis dėlto, joje yra nemažai vandens, tad esant šaltukui ji gali sušalti ir sukietėti. Todėl varškė tinka tik vyraujant pliusinei temperatūrai“,  – perspėjo jis.

Apsauga nuo balandžių

Biologas šypsosi, kad žmonėms patinka įsirengti lesyklėles prieš savo langus, nes tai – lyg gyvasis televizorius. Smagu ir miela stebėti atskrendančius ir sėklytes snapeliais gliaudančius žvirblius, zyles, sniegenas, žaliukes, svilikus ir kitus paukštelius. 

Vis dėlto, į lesyklas atskrenda ir didesni paukščiai, kurių lesinti nereikia – balandžiai, kėkštai. Įlindę į lesyklėlę, jie gali išvaikyti mažuosius paukštelius ir viską sulesti. Todėl ornitologas pataria lesyklėlėse įrengti užtvaras ar mažesnius plyšelius. Pro juos į vidų negalės patekti stambūs paukščiai, o mažiukams bus patogu įskristi ir išskristi. Tokio tipo lesyklėles ypač mėgsta žvirbliai.

Vandens paukščių – nepenėti

Dr. B. Šablevičius perspėja, kad ne visus paukščius galima lesinti. Pavyzdžiui, nereikėtų penėti vandens paukščių. Apie tai daug rašoma ir kalbama, tačiau vis dar atsiranda žmonių, kurie gailėdami ančių ar gulbių, šiems paukščiams iš tikrųjų daro meškos paslaugą.

„Vandens paukščiai yra migruojantys, tad atšalus orams jie turi visas galimybes išskristi žiemoti į šiltesnes šalis. Tačiau nuolat lesinami žmonių, jie nebesiruošia niekur skristi ir tampa priklausomi nuo lesintojų. Šiems nustojus tai daryti, paukščiai būna pasmerkiami žūčiai. Jau yra susidariusios vietinės populiacijos, kurios visiškai nebeskrenda į šiltus kraštus ir savo jaunikliams nebeparodo migracijos kelių. Pavyzdžiui, Kauno mariose daug paukščių pasilieka žiemoti ir laukti, kada kas nors atneš maisto – paaiškino ornitologas. –  Deja, kad ir kiek tai aiškintum, vis tiek atsiras vandens paukščius lesinančių žmonių. Jeigu jau penite antis ar gulbes, bent jau netrupinkite joms duonos gaminių, nes paukščių skrandžiai labai sunkiai juos virškina. Geriausia antis ar gulbes šerti grūdais. Juos reikėtų paberti krante, kur labai seklus vanduo, kadangi grūdai skęsta.“