- LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo širšių įgėlimų kasmet Lietuvoje miršta daugiau žmonių nei nuo gyvačių, tad jei šie vabzdžiai netoliese susisuko lizdą, apsidžiaugia nedaugelis. Tačiau prie širšių lizdo nagus kišti norint jo atsikratyti drąsu ne kiekvienam. Kada tai daryti ir kokiu būdu, pataria Vaikų neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjas Almantas Kulbis.
„Rudeniop galime pamatyti iš lizdo išbyrėjusių širšių kūno dalių. Tai reiškia, kad jos suėda vienos kitas ir išbyra širšių lėliukės. Tada lizdą galima drąsiai nuimti. Taip pat jeigu lizdas mums trukdo, jį galima nuimti, kai jis tik pradėtas formuoti“, – pataria gamtininkas.
Pasak jo, širšės dažniausiai į tą patį lizdą negrįžta, nes jis nėra labai patvarus ir per žiemą dažnai neišsilaiko, bet teoriškai jį apgyvendinti antrus metus iš eilės galėtų.
A. Kulbis pabrėžia, kad stebėti širšių gyvenimą lizde labai įdomu ir širšės yra naudingos gamtai, bet jei visgi dėl saugumo žmonės nusprendžia lizdą naikinti, tam yra du būdai. Vienas – pasikviesti specialistus, kitas – apsirengti bitininko drabužiais, pasiruošti pasitraukimo kelius ir naktį, kai širšės ramios, su tvirtu maišeliu tą lizdą tiesiog nugnybti.
Pasak gamtininko, gyvatės įgėlimas Lietuvoje yra retas atvejis, o širšės kerta daug dažniau. Taip pat širšė gelti gali daug kartų, nes jos geluonies, priešingai nei bitės, įgėlimo vietoje nelieka. Prie daug mirčių nuo širšių įgėlimų prisideda ir tai, kad kai kurie žmonės yra alergiški širšių įgėlimams, o gyvačių įgėlimams alergiškų nebūna.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskilęs didžiausias pasaulyje ledkalnis – rimta grėsmė: gali smarkiai padidinti mirtingumą
Didžiausio pasaulio ledkalnio skersmuo siekia daugiau kaip 30 kilometrų, o jo didžioji dalis yra po vandeniu. Tačiau virš bangų iškilusi įspūdinga, net 40 metrų aukščio ledo siena. Šis ledkalnis atitrūko nuo Antarktidos le...
-
Debesnų draustinis Varnių regioniniame parke bus geriau pritaikytas lankytojams
Žemaitijos Varnių regioniniame parke esantį Debesnų draustinį iki 2027 metų rudens ketinama dar labiau pritaikyti lankymui. ...
-
Paukščių giesmės sausį: žiemoja ar grįžo?
Lietuvoje turėtų būti gilus viduržiemis, bet gamta nesnaudžia, o gal ir nebuvo rimtai įmigusi. Žmonės pastebi triukšmingus varnėnų būrius. ...
-
Šalčiui apėmus didelę JAV dalį, sniegas nustebino Naująjį Orleaną
Oro masės iš Arkties antradienį nulėmė šalčius daugiau kaip pusėje JAV teritorijos, įskaitant prie Meksikos įlankos esantį Naująjį Orleaną, kur užfiksuotas didžiausias per kelis dešimtmečius snygis. ...
-
Trumpai ir aiškiai: kur kreiptis mieste pastebėjus gyvūno gaišeną?5
Ne vienas esame pastebėję negyvą gyvūną gatvėje, parke ar kur kitur mieste. Tokiais atvejais norėtųsi imtis veiksmų, bet dauguma sutrinka, ką tiksliai reikėtų daryti, kur kreiptis? ...
-
Sausį – gamtos išdaigos: ši žiema tikrai stebina
Sausiui dar nepasibaigus lietuviai socialiniuose tinkluose dalijasi gamtos išdaigų vaizdais. ...
-
Obelynėje skaitmeninami želdiniai
Nuo 2024 m. prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos obelų sode ir dendrologiniame parke vykdomas projektas „Obelynės parko želdinių inventorizavimas ir skaitmeninimas“ – pirmasis skaitmenizuotas želdynų projektas Lietuvoje. ...
-
Ministerija – už švelnesnę miškų kirtimų pasienyje tvarką nei siūlo Seimo nariai
Grupei Seimo narių siūlant nuo 2026 metų apriboti plynuosius miškų kirtimus pasienyje ir pakelėse tam tikru atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos, Aplinkos ministerija (AM) siūlo Vyriausybei švelnesnį variantą. ...
-
Pražydo sausio viduryje
Pajūryje galima išvysti augalų, kurie žydi net ir sausio viduryje – darželiuose ir gėlynuose saulutės taip ir nebuvo nustojusios žydėti, akį džiugina ir pražydę hamameliai. ...
-
Spalvingas paukštelis neša mirtiną pavojų2
Naujosios Gvinėjos gyventojas, spalvingas paukštelis pitohas (lot. pitohui), tik iš pažiūros gali atrodyti nekaltai gražus sparnuotis. Švilpikinių šeimos paukščių genties atstovas, pasirodo, neša mirtiną pavoj...