- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Čiurliai – juodi, į kregždes panašūs įvairiose pastatų nišose įsikuriantys paukščiai. Miestuose vidurvasarį tai lengviausiai pastebimi sparnuočiai, kurie jauniklių maitinimo metu kasdien sugauna po kelis tūkstančius vabzdžių.
Šie naudingi paukščiai saugo mus nuo įkyrių, smulkių kraujasiurbių vabzdžių antplūdžio ir pagyvina miesto kraštovaizdį, todėl reikia džiaugtis, kad jie įsikuria mūsų kaimynystėje.
Čiurliai – itin geri skrajūnai, kurie visus savo poreikius sugeba patenkinti skrydžio metu. Skrisdami jie maitinasi, atsigeria, susirenka gūžtos įrengimui būtiną medžiagą, miega ir net poruojasi. Mokslininkai nustatė, kad čiurliai, nenusileidę ant jokio tvirto paviršiaus, gali be perstojo skraidyti net trejetą metų. Būtent tiek laiko praeina nuo to momento, kai apsiplunksnavę jaunikliai pirmajam skrydžiui palieka tėvų lizdą, iki tol, kol subrendę jie nutupia pirmoje savo pasirinktoje perėjimo vietoje. Nuolat skraidydami aplink veisimosi vietas, čiurliai kasdien įveikia apie 800 kilometrų, o lizdus palikę jaunikliai į juos jau nebegrįžta – kartu su tėvais ir vėliau išsiritusiais savo bendraamžiais patraukia žiemaviečių link.
Miestuose ir miesteliuose čiurliai noriai įsikuria įvairiose mūrinių pastatų angose, pastogių, palangių ir kituose plyšiuose. Šiose vietose perintys paukščiai nesukelia problemų, todėl mūsų namuose perinčių čiurlių dažnai net nepastebime. Liepos mėnesio pabaiga – tai laikotarpis, kai čiurlių jaunikliai jau apsiplunksnavę, tačiau savarankiškai skraidyti pradės tik po 2–3 savaičių. Todėl vasaros metu vykdomi daugiabučių palėpių ir senų ventiliacijos angų sandarinimo darbai gali būti pražūtingi čiurlių jaunikliams.
Lietuvos ornitologų draugija ir Aplinkos ministerija daugiabučių statybos ir renovacijos darbus vykdančių organizacijų prašo iki rugpjūčio mėn. vidurio aklinai neužtaisyti į čiurlių perimvietes vedančių angų, nes kitaip suaugę paukščiai negalės pamaitinti jauniklių. Vietas, kuriose peri čiurliai, nustatyti nesunku – užtenka bent pusvalandį ramiomis ankstyvo ryto ar pavakario valandomis stebėti daugiabučio pastogę.
Čiurlių išsaugojimo iniciatyvą koordinuojanti Lietuvos ornitologų draugijos savanorė Birutė Stukienė sako, kad čiurliai yra vieni iš geriausių kaimynų, nes jie džiugina mus skraidydami padangėje ir miestui teikia gyvybės bei vasariško džiaugsmo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Spalvingas paukštelis neša mirtiną pavojų1
Naujosios Gvinėjos gyventojas, spalvingas paukštelis pitohas (lot. pitohui), tik iš pažiūros gali atrodyti nekaltai gražus sparnuotis. Švilpikinių šeimos paukščių genties atstovas, pasirodo, neša mirtiną pavoj...
-
Iš Baltarusijos į Lietuvą per Čepkelių raistą atbėgo vilkų gauja5
Kabelių užkardos pasieniečiai užfiksavo, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą vienu metu įbėgo devyni vilkai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Parkas suskaičiavo, kiek surinko už lankytojo bilietus1
Kauno marių regioninis parkas pasidalijo informacija, kiek lėšų pavyko gauti iš pernai metais parduotų lankytojų bilietų. Surinkta suma beveik pusę tūkstančio mažesnė, nei buvo ankstesniais metais. Tačiau tai vis tiek prisidės prie l...
-
Geologai: Papilės piliakalnio nuošliauža toliau slenka1
Lietuvos geologijos tarnybos specialistams praėjusį mėnesį apžiūrėjus Papilės I piliakalnį pastebėta, kad jo deformacijos nesustojo – aukštojoje dalyje susidariusi nuošliauža per tris mėnesius pasislinko kelis centimetrus. ...
-
Dvynukės pandos išbandė naują žaidimų kambarį
Berlyno zoologijos sode – dvynukių šėlsmas. ...
-
Gamtos išdaigos nustebino net pačius grybautojus: ar verta sunerimti?
Kol dauguma sausio pirmąją ilsėjosi po naujametinio vakarėlio, grybautojai leidosi į miškus, kuriuose rado daugybę grybų. Žmonės stebisi: jei anksčiau grybavimo sezonas baigdavosi rudenį, o sausį jau spausdavo šaltukas, dabar mi&scaro...
-
Audra padarė žalos Baltijos jūros krantams
Smarki audra padarė žalos Baltijos jūros krantams, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. ...
-
Pernai Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių, 12 hidrologinių stichinių reiškinių1
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Patvirtinta: svarbioje srityje Lietuva išlaiko laisvos šalies statusą2
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (angl. WOAH) oficialiai patvirtino, kad Lietuva toliau išlaiko laisvos šalies nuo snukio ir nagų ligos, smulkiųjų atrajotojų maro bei afrikinės arklių ligos statusą. ...
-
Ledinės maudynės virto bendryste: savo pomėgiu mėgina užkrėsti ir kitus1
Ledines maudynes mėgstantys plungiškiai, susibūrę į „Plungės ruonių“ asociaciją, savo pomėgiu maudytis lediniame vandenyje ir kitus mėgina užkrėsti keliaudami po miestelius ir kaimus. ...