- Selemonas Paltanavičius, LRT radijas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuo ir kaip pasikeitė gamta po Velykų, artėjant prie kalendorinio pavasario vidurio? Ar jame visada galima įžvelgti pačiai gamtai ir mums svarbius dalykus? Kiekviena gamtos diena, ką ten diena – kiekviena akimirka, yra nepakartojama ir svarbi, jos prasmė – kurti tai, ko reikia gamtos gyvavimui. Kažkur prie gamtos esame prisišlieję ir mes, todėl visa tai paliečia ir paveikia.
Jei ko nors nematome ar nesugebame pajausti, tai vis tiek veikia. Štai ir dabar – gūžčiojame pečiais ir nesuprantame, kodėl balandžio pradžioje mums neplieskia saulė ir netrykšta šiluma. Kada ji ateis? Kada praplėš pumpurus ir išskleis žiedus? Kada mums sugrąžins paukščius?
Giriose jau skardena paukščių giesmės. Ypač smagu klausytis strazdų giesmininkų, tylaus liepsnelių suokimo, kikilių, tačiau daugiabalsio paukščių choro dar negirdime. Ornitologai ne mažiau už visus stebisi kažkokia jėga, sulaikančia paukščius ir jų neleidžiančia pas mus.
Patys regimiausi – gandrai, kurių baltavimo lizduose ir pabaliuose pasigendame. Maisto gandrams yra, orai tinkami, nes jie gali parskristi esant net visai žiemiškai aplinkai. Kol kas juos matome tik kai kuriuose lizduose. Nereikėtų daryti jokių išvadų – gandrai tikrai sugrįš, o vos parlėkę skubinsis tvarkyti savo namus, dėti kiaušinius ir perėti. Toks paukščių delsimas mums perša mintį – dar galime suspėti apgenėti prie jų lizdų esančias šakas, sutvarkyti, o gal net iškelti lizdus.
Keletą paskutinių metų Lietuvoje perėjo apie 20 tūkstančių gandrų porų. Lizdų yra šiek tiek daugiau. Labai svarbi tendencija – maždaug pusė gandrų porų peri lizduose ant elektros stulpų. Dar apie 10 proc. – žmonių pastatytuose ar energetikų paukščiams paliktuose stulpuose. Tik 20 proc. gandrų porų namus turi medžiuose, dar pusė to – ant stogų.
Lietuvoje tradicinės gandrų perimvietės visada buvo medžiuose ir ant pastatų stogų. Atrodo, ne tik mes, bet ir paukščiai turės prisiminti šią tradiciją, nes, tobulinant elektros perdavimo sistemas, elektros linijos bus perkeliamos po žeme, į kabelius. Žinoma, ant stulpų esantys lizdai išliks, tačiau jau dabar reikėtų padėti gandrams sugrįžti prie namų esančių medžiuose.
Taigi, jei dar nespėjome iškelti gandralizdžio, tą galime padaryti šiandien ar šį savaitgalį. Lizdą kelkime būtinai medžiuose ir galvokime, kad jis paukščiams turės „tarnauti“ labai ilgai.
O pavasaris... Jis čia, pas mus. Jei norime jį matyti ir jausti, turime keliauti į gamtą, į laukus. Ir pamatysime, kad jis tikrai nesnaudžia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Spalvingas paukštelis neša mirtiną pavojų1
Naujosios Gvinėjos gyventojas, spalvingas paukštelis pitohas (lot. pitohui), tik iš pažiūros gali atrodyti nekaltai gražus sparnuotis. Švilpikinių šeimos paukščių genties atstovas, pasirodo, neša mirtiną pavoj...
-
Iš Baltarusijos į Lietuvą per Čepkelių raistą atbėgo vilkų gauja5
Kabelių užkardos pasieniečiai užfiksavo, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą vienu metu įbėgo devyni vilkai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Parkas suskaičiavo, kiek surinko už lankytojo bilietus1
Kauno marių regioninis parkas pasidalijo informacija, kiek lėšų pavyko gauti iš pernai metais parduotų lankytojų bilietų. Surinkta suma beveik pusę tūkstančio mažesnė, nei buvo ankstesniais metais. Tačiau tai vis tiek prisidės prie l...
-
Geologai: Papilės piliakalnio nuošliauža toliau slenka1
Lietuvos geologijos tarnybos specialistams praėjusį mėnesį apžiūrėjus Papilės I piliakalnį pastebėta, kad jo deformacijos nesustojo – aukštojoje dalyje susidariusi nuošliauža per tris mėnesius pasislinko kelis centimetrus. ...
-
Dvynukės pandos išbandė naują žaidimų kambarį
Berlyno zoologijos sode – dvynukių šėlsmas. ...
-
Gamtos išdaigos nustebino net pačius grybautojus: ar verta sunerimti?
Kol dauguma sausio pirmąją ilsėjosi po naujametinio vakarėlio, grybautojai leidosi į miškus, kuriuose rado daugybę grybų. Žmonės stebisi: jei anksčiau grybavimo sezonas baigdavosi rudenį, o sausį jau spausdavo šaltukas, dabar mi&scaro...
-
Audra padarė žalos Baltijos jūros krantams
Smarki audra padarė žalos Baltijos jūros krantams, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. ...
-
Pernai Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių, 12 hidrologinių stichinių reiškinių1
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Patvirtinta: svarbioje srityje Lietuva išlaiko laisvos šalies statusą2
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (angl. WOAH) oficialiai patvirtino, kad Lietuva toliau išlaiko laisvos šalies nuo snukio ir nagų ligos, smulkiųjų atrajotojų maro bei afrikinės arklių ligos statusą. ...
-
Ledinės maudynės virto bendryste: savo pomėgiu mėgina užkrėsti ir kitus1
Ledines maudynes mėgstantys plungiškiai, susibūrę į „Plungės ruonių“ asociaciją, savo pomėgiu maudytis lediniame vandenyje ir kitus mėgina užkrėsti keliaudami po miestelius ir kaimus. ...