Derlius – ne tik žiemai

Prognozuoti derlių nėra paprasta, juolab ankstyvosios daržovės ir vaisiai – ankstyvųjų veislių obuoliai, kriaušės, slyvos, moliūgai, morkos, pomidorai – greitai sugenda, taigi juos svarbu greitai suvartoti arba paruošti žiemai.

Tinklaraščio „Raudona virtuvė“ autorė Skirmantė Sirevičienė įsitikinusi, kad derlių geriausia suvartoti iš karto, o jei nepavyksta – gaminti kuo daugiau patiekalų.

Pavyzdžiui, cukinijos puikiai tinka blyneliams, apkepams, pyragams. Šiuo metu galima pasigaminti trintų vaisių ir uogų kokteilių. Vienas tinklaraštininkės siūlymų – sumaišyti pomidorus, špinatus ir bazilikų lapelius. Ankstyvuosius obuolius galima panaudoti pyragams kepti ar sultims spausti.

„Užšaldyti vaisiai ir daržovės išsaugo vitaminus. Patarčiau įsigyti specialių šaldymo maišelių – jie sandaresni, nepraleidžia kvapų. Užsirašykite, kada ir kokių uogų ar daržovių įdėjote į maišelį. Atšildytas uogas galima naudoti uogienei, džemui ar tyrėms. Vienintelis šaldymo trūkumas – reikia vietos šaldiklyje, o jos ten visada per mažai“, – pastebi Skirmantė.

Populiarumo, pasak pašnekovės, nepraranda raugintos, marinuotos ar konservuotos daržovės, vis dažniau gaminama daržovių mišrainių. Pašnekovė rekomenduoja pasigaminti naminio pomidorų padažo: pomidorus ir kitas daržoves tereikia iškepti orkaitėje, sutrinti ir išpilstyti į stiklainius. Konservuotas daržovių mišraines žiemą galima naudoti kaip atskirą patiekalą ar pagardą prie mėsos, troškiniams.

Apgalvotai: tinklaraštininkė S. Sirevičienė įsitikinusi, kad geriausia derlių suvartoti iš karto, o jei nepavyksta – gaminti kuo daugiau patiekalų. / S. Sirevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Svarbu atidžiai rūšiuoti

Jei dalis derliaus vis dėlto sugedo, supuvo, nespėjote jo suvartoti, aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ tvarumo vadovas Linas Černiauskas primena, kad žaliosioms atliekoms, taigi ir supuvusiems obuoliams ar sugedusioms daržovėms, ne vieta mišrių atliekų, juolab pakuočių, konteineriuose.

Kaip rodo atliekų tvarkytojų patirtis, sezono metu – vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį – mišrių atliekų konteineriai užpildomi ypač greitai, o juose pūna ir blogus kvapus dažniausiai ima skleisti žaliosios atliekos.

ES duomenimis, apie 80 proc. iššvaistyto maisto sudaro toks, kuris buvo tinkamas vartoti ir išmetimo buvo galima išvengti.

Paprasčiausi būdai tvarkyti žaliąsias atliekas – mesti jas į didmaišį, specialų žaliųjų atliekų konteinerį, kompostuoti, o nuo šių metų pradžios vaisių ir daržovių likučiai gali būti metami į maisto ir virtuvės atliekų konteinerį.

Pasak L. Černiausko, supuvusius obuolius, kitas žaliąsias atliekas, o vėliau – ir rudeninius lapus patogu krauti į didmaišius. Jei kieme įrengta kompostinė, į ją taip pat galima mesti vaisių, daržovių lupenas, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos tirščius ir pan. Kompostuojant biologiškai skaidžias atliekas, mišrių buitinių atliekų konteineris mažiau užsiteršia, vasaros kaitroje atliekos mažiau pūva, neskleidžia nemalonių kvapų.

Įsigiję žaliųjų atliekų konteinerį į jį gali mesti vaisius, bulvių lupenas ir kitas virtuvėje susidariusias vaisių ir daržovių atliekas, lapus, sausą ir šviežiai nupjautą žolę, piktžoles, gėles – visai kaip ir į kompostinę. Svarbu nepamiršti, kad žaliosios atliekos metamos tik palaidos, ne plastikiniuose maišuose.

Nuo šių metų pradžios maisto ir virtuvės atliekos rūšiuojamos, jas atskiriant nuo kitų: į maisto ir virtuvės atliekų konteinerius gali būti metami ne tik vaisių ar daržovių, bet ir mėsos, žuvies, pieno, kitų maisto produktų likučiai. Pasak L. Černiausko, ypač svarbu, kad maisto atliekos nenukeliautų į pakuočių rūšiavimo konteinerius.

Atidžiai: tvarumo ekspertas L. Černiauskas primena, kad žaliosioms atliekoms – supuvusiams obuoliams ar sugedusioms daržovėms – ne vieta mišrių atliekų, juolab pakuočių konteineriuose. / L. Černiausko asmeninio archyvo nuotr.

Kviečia dalytis su kaimynais

Šią vasarą užaugintomis gėrybėmis galima ne tik apdalyti kaimynus, bet ir pirmą kartą Lietuvoje palikti bendruomenės šaldytuve, nuo birželio mėnesio veikiančiame Vilniuje, Antakalnyje, Sapiegų parke. Čia maisto atnešti ar jo pasiimti gali kiekvienas praeivis.

Pasak vienos iš idėjos iniciatorių, bendruomenės centro „Miesto laboratorija“ bendrakūrėjės Godos Sosnovskienės, gyventojai į bendruomenės šaldytuvą gali atnešti įvairių maisto produktų, išskyrus žalią mėsą ir žuvį. Paruoštus patiekalus palikti kviečiamos tik maitinimo įstaigos – taip užtikrinama patiekalų kokybė ir higienos sąlygos.

„Gyventojai bendruomenės šaldytuve noriai palieka įvairių maisto produktų, o dabar, prasidėjus derliaus pikui, labai laukiama daržovių ir vaisių. Kviečiame dalytis, ypač jei pavyko sulaukti ypač gausaus derliaus, kad daržovės ir vaisiai neliktų supūti ar nebūtų išmesti. Bendruomenės šaldytuvas – puiki galimybė maisto pertekliumi pasidalyti su kitais žmonėmis, kartu spręsti maisto švaistymo problemą – tiek gyventojai, tiek maitinimo įstaigos maisto vis dar išmeta per daug. Iš užsienio kolegų esame girdėję, kad bendruomenės šaldytuvais besinaudojantys žmonės save vadina maisto gelbėtojais, tokios iniciatyvos ypač populiarios Kopenhagoje ir Helsinkyje“, – pasakoja G. Sosnovskienė.

Beje, apribojimų, kiek ir kokių maisto produktų vienas žmogus gali palikti, nėra. Bendruomenės šaldytuvo švara ir tvarka rūpinasi savanoriai.

Dovanos: nesuvalgyto derliaus laukia Panevėžio gamtos mokykla. Mokyklos gyvūnų priežiūros specialistė J. Fiodorovienė pasakoja, kad šiuo metu jau kone kasdien iš gyventojų sulaukia agurkų, obuolių ar kitų gėrybių. / J. Fiodorovienės asmeninio archyvo nuotr.

Skatina pergalvoti įpročius

Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenimis, pasaulyje iššvaistoma maždaug trečdalis pagaminto maisto. ES duomenimis, apie 80 proc. iššvaistyto maisto sudaro toks, kuris buvo tinkamas vartoti ir išmetimo buvo galima išvengti.

Pasak pašnekovės, prieš atidarant bendruomenės šaldytuvą, išties buvo nerimo, ar ši iniciatyva veiks, ar bendruomenė ją palaikys ir naudosis. Kaip rodo rezultatai, maisto į bendruomenės šaldytuvą atkeliauja išties nemažai, o jis išdalijamas labai greitai.

„Ilgą laiką atrodė, kad iniciatyva – per ankstyva, tačiau pačios skirdamos daugiau dėmesio maistui taupyti, likučiams panaudoti, manome, kad pokyčiams jau subrendo ir visuomenė“, – sako viena iniciatyvos autorių.

Iniciatyva „Bendruomenės šaldytuvas“, pasak pašnekovės, skatina ir gal net provokuoja vietos žmones mąstyti apie maisto švaistymo problemą, pergalvoti savo įpročius, mokytis atsakingai elgtis su turimais maisto produktais, įprasti jų pertekliumi pasidalyti su kitais ir net išdrįsti patiems gelbėti kitų paliktą maistą, t. y. pasiimti jį iš šaldytuvo ir suvartoti. Tai puiki asmeninės atsakomybės prisiėmimo dėl maisto švaistymo problemos, taip pat ir mokėjimo gyventi bendruomenėje mokykla.

Talpykla: į žaliųjų atliekų konteinerį galima mesti vaisius, bulvių lupenas ir kitas virtuvėje susidariusias vaisių ir daržovių atliekas, tik ne plastikiniuose maišeliuose. / „Ecoservice“ nuotr.

Derlius džiugina ir gyvūnus

Nesuvalgyto derliaus kasdien, išskyrus sekmadienį, laukia ir Panevėžio gamtos mokykla. Mokyklos gyvūnų priežiūros specialistė Jurgita Fiodorovienė pasakoja, kad šiuo metu jau kone kasdien iš gyventojų sulaukia agurkų, obuolių ar kitų gėrybių, kuriomis labai džiaugiasi gamtos mokyklos gyventojai.

Daugiausia lankytojų padovanotų gėrybių atitenka Panevėžio gamtos mokykloje auginamiems poniams, jas ypač mėgsta avys, ožkos, paukščiai. Egzotiniams gyvūnams, pavyzdžiui, iguanoms, didžiausias skanėstas – morkos, taigi ir šių daržovių nebūna per daug. Bene vienintelis vaisius, kuris netinka gyvūnams, – avokadai.

Pasak pašnekovės, vasaros ir rudens gėrybių mokyklos bendruomenė labai laukia; kiek gali, jas sandėliuoja. Rugsėjį gamtos mokykloje taip pat vyksta akcija, kai mokyklos, darželiai dalijasi bendruomenių surinktomis gėrybėmis. Paskutiniai į mokyklą atkeliauja augintinių mėgstami moliūgai, jų užsiaugina ir pati mokykla.