Prieš dešimtį metų Venecijos valdžia paskaičiavo, kad turistų numylėtiniai balandžiai kiekvieno vietinio gyventojo piniginę patuštino 23 eurais per mėnesį ir 276 eurais per metus.

Šie pinigai buvo skiriami balandžių pamėgtoms vietoms dezinfekuoti ir valyti tai, ką po savęs paliko sparnuočiai. Įvertinus dar ir žalą, kurią paukščiai padarė architektūros paminklams, gnaibydami mažyčius jų gabalėlius virškinimui gerinti, Venecijos valdžia turistams uždraudė lesinti juos garsiojoje Šv.Morkaus aikštėje. Iš jos dingo ir prekystaliai su lesinimui skirtais grūdais.

Pagunda ant žemės pažerti saują kruopų ar duonos trupinių balandžiams, kurie dar ir dabar aplink aikštę nesiliauja sukti ratų, gali atsieiti kelis šimtus eurų. Balandžių lesintojams, pripažinusiems nusižengimą ir sutikusiems sumokėti ją vietoje,  bauda dešimt kartų mažesnė.

Vos per kelis šimtus kilometrų nuo Venecijos nutolusio Milano įstatymai nevaržo balandžių ir juos lesinančių turistų – žymiojoje Katedros aikštėje sparnuočiai skraido šimtais.

Tiesa, katedros pašonėje esančio muziejaus kolonų viršūnės nusmaigstytos aštriais strypais, kad paukščiai čia nesuktų lizdų ir nedergtų fasado, tačiau lesti jie gali bet kur. Priešingai nei Kauno drovuoliai balandžiai, itališkieji yra akiplėšiškai drąsūs. Išvydę aukštyn iškeltas turistų rankas, skuba patikrinti, kas slepiasi jų delnuose. Iš anksto susipažinusieji su rekomendacijomis keliautojams žino, kad į Katedros aikštę geriau neiti tuščiomis. Užuomaršos gi trupina tik ką smaguriautus sausainius ar ledais apvarvėjusius vafliukus. Aikštėje apstu vietos "verslininkų" – vaišėmis iš anksto nepasirūpinusiems turistams jie bruka kukurūzus, ryžius ir kitas kruopas. Neretai – dar ir asmenukių lazdas kadrams su balandžiais įsiamžinti. Neapsigaukite, grūdai nėra dovana – už jų saujelę galite sumokėti iki kelių eurų, o minėtoji lazda atsieis kur kas brangiau.