Finansų įstaigų norimos prisiimti rizikos lygis šių metų antrąjį pusmetį padidėjo ir šiuo metu yra panašus į 2018 m. buvusį lygį, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa.
Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka priešpaskutinį šių metų mėnesį kiek aprimo – bendras įregistruotų NT sandorių skaičius buvo penktadaliu kuklesnis nei spalį. Nepaisant to, šie metai pagal sandorių skaičių jau aplenkė iki tol rekordinius 2019-uosius. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad NT rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.
Per vienuolika šių metų mėnesių Valstybinė darbo inspekcija (VDI) fiksavo vos tris pažeidimus, kai įmonės darbo skelbimuose nenurodė siūlomo darbo užmokesčio. Vertinant pagal pažeidimų skaičių tai bene tvarkingiausiai įgyvendinamas Darbo kodekso straipsnis.
Pernai įvesta kvota trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams turi trūkumų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija peržiūrėjo esamą sistemą ir siūlo tobulinti kvotos nustatymo užsieniečiams tvarką, kad kvotų dydis ateityje labiau atitiktų darbo rinkos poreikius.
Šios dienos „Kauno dienos“ publikacija apie tai, kad Seimas rengiasi priimti Žemės įstatymo pataisas, pagal kurias griaunant pastatus vaiduoklius ir statant erdvesnius, miestus puošiančius statinius nekilnojamojo turto plėtotojams bus taikomi drastiški valstybinės žemės nuomos mokesčiai (siūloma net daugiau nei 100 proc. rinkos vertės), sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų. Savo pozicija su portalo www.kauno.diena.lt skaitytojais pasidalino ir Kauno miesto savivaldybė.
Nuo kitų metų vasario atsiranda reikalavimas 30 proc. didinti minimalų pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms. Tai nusprendė Lietuvos bankas, įvertinęs būsto rinkos kaitimą ir skolinimo būstui apimties didėjimą.
Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenų registre lapkričio 1-ąją užfiksuota 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai 67 tūkst. (26,1 proc.) mažiau nei prieš metus ir 5,4 tūkst. (2,8 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Spalį registruotas nedarbas smuktelėjo 0,4 proc., iki 10,9 proc. Pernai tuo pačiu metu jis siekė 14,9 proc.
Finansų ministerijos duomenimis, 2021 m. sausį–rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 26,3 proc. (2,014 mlrd. eurų) daugiau nei 2020 m. tuo pačiu metu. Nepaisant to, Lietuvos valstybės skola šiemet dar padidės beveik 4 mlrd. eurų.
Naujausios Lietuvos banko apklausos duomenys rodo, kad darbo užmokestį per artimiausius metus numato didinti beveik 60 proc. respondentų. Tačiau Lietuvos bendrovės dėl COVID-19 sukeltų padarinių į ateitį žvelgia atsargiai.
Lietuvos bankas, įvertinęs šių metų pirmojo pusmečio ekonomikos rodiklius, šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę sumažino iki 4,9 proc., nors jo ekspertai birželio mėnesį prognozavo, kad šalies ekonomika augs 5,1 proc.