Studijuoti skandinavų kalbas vis dar vilioja puikios galimybės rasti darbą. Tačiau tarp motyvų minimas ir noras bendrauti su broliais ir seserimis, gimusiais šeimai emigravus į Skandinaviją, LRT KLASIKAI sako Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro dėstytoja Ieva Toleikytė. Anot jos, vis dar reikia skandinavų kalbų mokytojų, o štai vertimais užsiimti sudėtingiau – reikia daugiau darbo, bet atlyginimai mažesni.

Anksčiau dvikalbystė laikyta vaiko raidos sutrikimu, tačiau dabar pripažįstama visokeriopa jos nauda – dvikalbių žmonių smegenys geriau dirba, jie geba lanksčiau mąstyti, susikoncentruoti. Taip LRT KLASIKAI sako Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros lektorė dr. Inga Hilbig. Anot jos, užaugę vaikai dažnai tampa pasyviais dvikalbiais, vartojančiais tik vieną kalbą, todėl svarbu nuo vaikystės skatinti pragmatinį interesą.