Lietuvoje, kaip ir kitose agrarinės kultūros šalyse, iki XX a. pradžios audė kiekviena kaimo moteris. Šio amato nuo pat mažens mokydavosi namuose ar pas kaimynes.
Parduotuvėse pasiūtų drabužių nepardavinėjo, nebent tik pusgaminius, t.y. kai kuriuos sukirptus drabužius. Beveik kiekvienas kaimas turėjo geriau ar blogiau siuvantį siuvėją, dar daugiau jų dirbo miesteliuose ir didesniuose miestuose, kur veikė gana didelės siuvyklos.
Šiandien batsiuvystė labai sparčiai nyksta, tačiau dar tarpukario Lietuvoje tai buvo po siuvėjo antras pagal populiarumą amatas. Norėdami įsigyti naujus ar pataisyti senus batus žmonės kreipdavosi pas arčiausiai gyvenantį batsiuvį. Avalyne prekiavo ir turguose.